Asta VOLKOVAITĖ

22-ejų metų Manto Ramoškos neišgelbėjo bandymas kaltę versti velioniui. Antradienį Šiaulių apygardos teismas vaikiną nuteisė už tyčinę žmogžudystę.

Užėjęs cigaretės užmušė žmogų

M. Ramoška sau nuosprendį „pasirašė” 2009-ųjų birželio 20-ąją užsukdamas į vieną iš Mažeikiuose, Sodų gatvėje, esančių bendrabučio kambarių. Čia vaikinas rado sėdinčius du vyrus: 62-ejų metų Stasį Udrą ir jo kompanjoną. M. Ramoška pastarojo paprašė cigaretės. Gavęs cigaretę jaunuolis užsirūkė.

Bylos duomenimis, netrukus M. Ramoška pasišokėjęs S. Udrai spyrė į galvą. Po šio vienintelio smūgio vyras nebeišgyveno. Nė vienas liudininkas negalėjo nurodyti, kokiais savo veiksmais nukentėjusysis galėjo „prisiprašyti” M. Ramoškos spyrio.

Griebėsi gynybinių versijų

M. Ramoška pats prisipažino S. Udrai spyręs į galvą. Kad smūgis galėjo būti mirtinas, jaunuolis nemanė. Esą S. Udra dar galėjo griūdamas susižaloti į lovos galą. Lovos kojūgalį apžiūrėję pareigūnai paneigė šią jaunuolio keltą versiją – čiužinys buvo aukštesnis už lovos atkaltę, tad S. Udra taip stipriai nebūtų galėjęs susitrenkti galvos.

M. Ramoška dar kartą duodamas parodymus bandė versti kaltę ir velioniui. Vaikino žodžiais, S. Udra artinęsis prie jo su peiliu rankoje, tad jis išsigandęs pasišokėjo ir spyrė S. Udrai į galvą. Ši teisiamojo versija atmesta kaip gynybinė – du peiliai rasti atokiau nuo S. Udros kūno, ant virtuvinės spintelės. Teismo nuomone, pats nukentėjusysis ant stalelio padėti peilio nebebūtų galėjęs, nes po smūgio į galvą pargriuvęs ant žemės daugiau nebeatsikėlė.

Ne visų sužalojimų priežastys įmintos

Šiaulių apygardos teismas įžvelgė vieną M. Ramoškos atsakomybę sunkinančią ir vieną lengvinančią aplinkybę. Kaip teisiamojo kaltę sunkinanti aplinkybė įvardytas girtumas, lengvinanti – vaikino prisipažinimas. S. Udros kūne buvo ir daugiau sužalojimų, bet jų atsiradimas -  mįslingas.

„Jis buvo girtas, jo veidas – kruvinas. Sakė, kad primušė piemenys. Atėjo Ramoška, paprašė cigaretės”, - taip apie S. Udrą kalbėjo liudytojas, kurio M. Ramoška prašė cigaretės. Ne visus prisiminimus vyras galėjo atgaivinti – jis negalėjo papasakoti, kaip S. Udra mirė. „Tomis dienomis daug gėrė”, - teigiama baudžiamojoje byloje.

Ekspertai nesugebėjo tiksliai nustatyti visų S. Udros sužalojimo aplinkybių – esą vyras galėjo susižaloti griūdamas, nes buvo neblaivus.

Moralinė žala sumažinta dešimt kartų

Šiaulių apygardos teismas M. Ramošką pripažino kaltu tyčia nužudžius žmogų ir skyrė jam aštuonerių su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo verdikto laisvėje laukęs vaikinas bausmę turės atlikti už grotų.

S. Udros sesuo Šiaulių apygardos teismui buvo pateikusi civilinius ieškinius dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą brolio netektį išgyvenanti moteris buvo įvertinusi 50 tūkstančių litų, laidojimo išlaidas – daugiau kaip 5 tūkstančiais litų.

Teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį sumažino ir priteisė 5 tūkstančius litų neturtinės žalos bei kiek daugiau kaip tūkstantį litų laidojimo išlaidoms padengti (nerasta dokumentų, kad moteris būtų pirkusi paminklą brolio kapui, – aut. past.).

S. Udros seserimi prisistačiusi moteris „Šiaulių naujienoms” pasakojo, kad jos brolis nors ir turėjo problemų dėl alkoholio, nebuvo linkęs į agresiją, tad jai neįtikima, kad S. Udra pirmas būtų galėjęs pulti. „Kažkada praeityje jis dirbo suvirintoju, gyveno Ukrainoje. Šiuo metu ten tebegyvena jo dukra. Kartu su sugyventine gyveno mamos bute...” - apie S. Udros gyvenimą pasakojo moteris.