Asta VOLKOVAITĖ

„Supaprastinta greitųjų kreditų išdavimo tvarka ne tik užtikrina kokybišką ir operatyvų paslaugų suteikimą sąžiningam klientui, bet ir sudaro palankias sąlygas sukčiauti”, - teigia Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Alma Valančiūnienė. Nuo šios savaitės

Šiaulių rajono bei apskrities policininkai skelbia pradedantys kovą su sukčiais. „Sukčiai” - taip vadinsis iki balandžio 4-osios vykdoma prevencinė priemonė, per kurią policijos pareigūnai žada rengti susitikimus su bankų ir greituosius kreditus teikiančių įmonių atstovais bei tartis dėl bendrų prevencinių galimybių.

Pastaruoju metu policijos suvestinėse vėl pasipylė pranešimai apie įvairias apgavystes. Žmonės sukčiams atiduoda šimtus litų.

52-ejų metų šiaulietė V. B. sužinojo esanti skolinga greituosius kreditus teikiančiai bendrovei 700 litų. Pirminiais duomenimis, kažkas tarp kovo 13-osios ir 14-osios sugebėjo pasinaudoti moters asmeniniais ir elektroninės bankininkystės duomenimis ir svetimu vardu paimti kreditą.

Į Šiaulių apskrities VPK pareigūnus pagalbos kreipėsi  banko „Snoras” atstovai. Pasak policijos pareigūnų, jiems kolegos iš Vokietijos banko „Commerzbank” pranešė, kad vasario 7-ąją į banko „Snoras” 22-ejų metų klientės I. K. banko sąskaitą pervesti 2800 eurų. Vėliau šie pinigai paimti pasinaudojus Aido gatvėje esančiu bankomatu, o nuimtais pinigais atsiskaityta parduotuvėse už įvairias prekes.

Praėjusią savaitę S. Šalkauskio gatvėje gyvenantis trisdešimtmetis šiaulietis R. Š. automobilio pardavėjui į banko sąskaitą pervedė pusketvirto šimto litų avansą už pirkinį, bet nei mašinos sulaukė, nei pinigų neatgavo. Tokių atvejų dėl sukčiams pervestų avansų už prekes mieste ir rajone būta ne vieno.

Panašu, kad Šiaulių rajono policijos pareigūnų prognozės, jog gali daugėti sukčiavimų elektroninėje erdvėje, pasitvirtino. Jau nuo praėjusių metų pabaigos Šiaulių rajone pasipylė sukčiavimų, kai apgavikai neteisėtai pasinaudoję įvairiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ar svetimais elektroninės bankininkystės duomenimis kito žmogaus vardu paima paskolą iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių.

„Pirmasis žingsnis tokį sukčiavimo būdą planuojančiam nusikaltėliui – išgauti kito asmens elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, banko sąskaitos duomenis. Šiam tikslui pasiekti naudojami įvairiausi būdai, dažniausiai manipuliuojant labiausiai pažeidžiamų ar finansinių sunkumų turinčių asmenų patiklumu”, - tvirtina A. Valančiūnienė. Greitieji kreditai kitų asmenų vardu neretai paimami ir pasinaudojus prarastais dokumentais bei bankininkystės duomenimis.

Tiek mieste, tiek Šiaulių rajone būta atvejų, kai ant sukčių jauko užkibdavo darbo per skelbraščius  ar interneto svetainėse ieškantys žmonės. Darbdaviais apsimetę sukčiai dažniausiai iš jaunų moterų išviliodavo asmens duomenis ir ne tik ištuštindavo savo aukų banko sąskaitas, bet ir prisiimdavo greitųjų kreditų.

„Skelbime nurodytu telefono numeriu sukčius skambina darbo ieškančiam žmogui ir pasiūlo gerai mokamą darbą, o kad galėtų pervesti atlyginimą ar išankstinį avansą, tariamas darbdavys paprašo internetinės bankininkystės slaptažodžių”, - teigia A. Valančiūnienė. Sprendžiant iš Šiaulių apskrities VPK policijos suvestinių, pastarosiomis savaitėmis apsimetėliams darbdaviams nei Šiaulių mieste, nei Šiaulių rajone nebepavyksta rasti aukų.

Pasitaikė atvejų, kai sukčiai išviliojo asmens duomenis, paskambinę telefonu bei prisistatę socialiniais, mokesčių inspekcijos ar kitų įstaigų darbuotojais ir pranešę apie neva permokėtą didelę pinigų sumą arba nesumokėtą pašalpą. Sukčiai prašydavo nurodyti banko sąskaitą bei elektroninės bankininkystės duomenis, kurie esą būtini minėtoms pinigų sumoms grąžinti.

Šiauliuose policijos pareigūnai buvo sulaikę sukčių, kuris naudodamasis padirbta naujausio pavyzdžio asmens tapatybės kortele bandė paimti 10 tūkstančių litų dydžio vartojimo kreditą grynaisiais pinigais iš vienos bendrovės. Netrukus paaiškėjo, kad pateiktame dokumente buvo dalis asmeninės informacijos, kuria naudojantis iš bendrovės neteisėtai paimti aštuoni vartojimo kreditai. Pačios bendrovės atstovai po šio atvejo buvo paskelbę laikinai atsisakantys grynųjų pinigų skolinimo paslaugos.

„Šiaulių naujienos” bandė sužinoti, kaip greituosius kreditus teikiančios bendrovės atstovai įsitikina, kad kreditą trumpąja žinute ar internetu bandantis gauti asmuo iš tikrųjų nėra apsimetėlis, ir kokių priemonių imasi, kad apsaugotų žmonių sąskaitas nuo galimų sukčių atakos. To klausėme ne vienos bendrovės. Kažkodėl atsakymų iki darbo dienos pabaigos taip ir nesulaukėme.

Šiaulių rajono policijos pareigūnai nešykšti priekaištų greituosius kreditus dalijančioms bendrovėms. „Klientui nereikia vykti į kredito įstaigą bei patvirtinti asmens tapatybę, pakanka užsiregistruoti internetu ar išsiųsti trumpąją žinutę”, - sako A. Valančiūnienė. Panašu, kad policininkai nežada apsiriboti tokiais pastebėjimais: žadama rengti susitikimus su greituosius kreditus dalijančių bendrovių atstovais ir bandyti kartu kibti į kovą su sukčiais.

Apie naujus sukčiavimo būdus turėtų išgirsti nemažai Šiaulių rajono gyventojų - policijos pareigūnai kartu su policijos rėmėjais ruošiasi rengti ir informacinius susitikimus, organizuoti prevencinę veiklą saugios kaimynystės grupėse, bendruomenėse, seniūnijose bei mokymo įstaigose.