Šiaulių apygardos teismas „plaštakių” verslo organizatoriams skyrė bausmes, tačiau už grotų nepasiuntė. Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Irma SAULIENĖ
Šiauliečių trijulė: trisdešimtmetis Žilvinas Vinerskis ir jo bendrininkės 22-ejų metų Modesta Perminaitė bei 26-erių metų Neringa Dambrauskytė, pelnėsi iš prostitucijos. Taip nusprendė Šiaulių apygardos teismas, įvertinęs tai, kas vyko po masažo salono iškaba.
Lytiniai santykiai - tabu
Pareigūnai dėl trijulės veiklos ikiteisminį tyrimą pradėjo dar praėjusių metų vasaros pabaigoje. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atskleidė, kad trijuose butuose: K. Korsako, Dvaro bei Tilžės gatvėse vyrai ne tik sulaukia masažo, bet čia tenkinamos ir jų seksualinės aistros.
Nustatyta, kad neteisėtą verslą organizavo ir jam vadovavo Ž. Vinerskis, o jam talkininkavo M. Perminaitė ir N. Dambrauskytė. Masažo salonų darbuotojoms buvo uždrausta lytiškai santykiauti su klientais, todėl aistros tenkintos kitais būdais. Pareigūnai tik jiems vieniems žinomu būdu nustatė, kad minėtuose butuose masažas buvo atliekamas iki visiško lytinės aistros patenkinimo.
Prokurorai žiniasklaidos atstovams neatskleidė, kokios kūno dalys klientams buvo masažuojamos. Tais esą pakankamai naujas prostitucijos būdas. Nustatyta, kad trijulė neteisėta ūkine veikla vertėsi nuo praėjusių metų gegužės iki rugpjūčio 10-osios. Jų verslui plušo apie dešimt klienčių.
Masažistėms nubyrėdavo trečdalis pelno
Masažo salone plušusios merginos buvo įtikintos, kad jos nedaro jokio nusikaltimo. Kelios merginos turėjo net verslo liudijimus, leidžiančius teisėtai teikti masažo paslaugas. Visų „plaštakių” amžius – iki 22-ejų metų.
Viena iš masažo salone plušusių merginų pasakojo, kad darbą rado per skelbimą laikraštyje. Ji paskambino nurodytu numeriu ir susitiko su vienu iš „verslininkų”.
Masažo salono savininkai merginoms paaiškindavo, kad joms liks kiek daugiau kaip trečdalis pinigų už vyrams suteiktas paslaugas. Dvi trečiosios pelno likdavo Ž. Vinerskiui, N. Dambrauskytei ir M. Perminaitei. Suskaičiuota, kad salone plušėjusios merginos per mėnesį uždirbdavo nuo 2 iki 3 tūkstančių litų.
Masažo salono savininkai ne tik rūpinosi savo darbuotojomis ir apmokėdavo jų gyvenimo išlaidas, bet ir kontroliuodavo merginas. Butuose buvo įrengtos stebėjimo kameros, o už numatytos tvarkos pažeidimą organizatoriai merginoms skirdavo baudas. Viena iš „verslininkių” dangstėsi ir masažuotojoms prisistatydavo svetimu vardu - Agne.
Kai kurie pasitenkindavo ir pokalbiais
Visos trijulei dirbusios merginos vieningai teigė, jog nesantykiavo su savo klientais – vyrus tenkino masažu. Kai kurios iš merginų pripažino, kad būdavo atvejų, kai klientams užtekdavo ir pokalbių.
Pusvalandis masažo kainavo nuo 60 iki šimto litų, valanda - nuo šimto iki pusantro šimto litų. Masažas po 20 valandos ir naktį vyrams kainuodavo brangiau. Merginos, nepabūgusios klientams apsinuoginti, galėdavo uždirbti daugiau. Už masažą su nuogo kūno reginiais vyrai turėdavo primokėti trisdešimt ar keturiasdešimt litų.
Šių metų rugpjūtį bylą išnagrinėjęs Šiaulių miesto apylinkės teismas trijulės veiksmus įvertino ne kaip pelnymąsi iš prostitucijos, bet kaip vertimąsi neteisėta ūkine veikla. Šiaulių miesto apylinkės teismas Ž. Vinerskiui ir N. Dambrauskytei skyrė po 13 tūkstančių litų baudos. Jų pagalbininkė M. Perminaitė nubausta pusseptinto tūkstančio litų bauda.
N. Dambrauskytei minėtas nuosprendis – jau nebe pirmas jos gyvenime. Šių metų sausį šiaulietė buvo pripažinta kalta dėl svetimo turto prievartavimo ir nuteista trejiems metams nelaisvės. N. Dambrauskytė su bendrininkais reikalavo pinigų iš vedusio buvusio savo draugo, kuris per per susitikimus būdavo labai dosnus.
Reali bausmė – tik vienai iš „verslininkių”
Prokurorai nebuvo patenkinti Šiaulių miesto apylinkės teisme Ž. Vinerskiui, M. Perminaitei ir N. Dambrauskytei paskelbtu nuosprendžiu už neteisėtą ūkinę veiklą ir nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir trijulę vis tik nuteistė už pelnymąsi iš kito žmogaus prostitucijos.
Pasak Šiaulių apygardos teismo atstovo Vytauto Jončo, nors lytinio akto tarp merginų ir jų klientų nebuvo, Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad lytinė aistra buvo tenkinama kitokio sąlyčio būdu – rankomis, o už šiuos veiksmus talkintojos gaudavo piniginį atlygį. Teismas šį salono darbuotojų „masažą” įvertino kaip prostituciją.
„Plaštakių” verslo organizatoriui Ž. Vinerskiui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bet vyrui neteks sėdėti už grotų – bausmės vykdymas atidėtas tokiam pačiam laikotarpiui. Šiauliečio bendrininkė M. Perminaitė sulaukė švelnesnės bausmės - dveji metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant. Vienintelei N. Dambrauskytei iš trijų „verslininkų” teks keliauti už grotų. Jai skirti treji metai nelaisvės. Merginai už grotų teks praleisti dar ilgiau - pusketvirtų metų, nes ši bausmė subendrinta su anksčiau jai skirta bausme dėl svetimo turto prievartavimo.
