Asta VOLKOVAITĖ

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra aiškinsis, ar draudimo išmokos tikėjęsi gauti verslininkai kaip nors susiję su Vilniaus gatvėje, buvusioje „Elnio” teritorijoje, esančio sandėlio gaisru. Draudimo kompanijos atstovams įtarimą sukėlė ne tik gaisrų priežastis tiriančių ekspertų išvados, bet ir skirtingi bankui įkeisto angaro savininko bei nuomininko parodymai. Patys verslininkai tokius draudimo bendrovės veiksmus vertina kaip draudimo kompanijos nenorą mokėti išmoką.

Draudimo bendrovė  kreipėsi į prokurorus, kad šie ištirtų, ar praėjusių  metų lapkričio 9-ąją Vilniaus gatvėje pleškėjęs bendrovės „Šulcas ir Ko” angaras nebuvo padegtas tyčia. Draudikai įtaria, kad verslininkai galėjo siekti neteisėtai gauti draudimo išmoką. Anot draudimo kompanijos atstovų, sandėlis buvo įkeistas bankui, tad neatmetama versija, kad jo savininkas galėjo geisti maždaug 50 tūkstančių litų draudimo išmokos, kad taip padengtų dalį kreditinių įsiskolinimų bankui.

Pasak draudikų,  šeši sandėliai ir trys kitos paskirties statiniai 2008-aisiais buvo apdrausti daugiau kaip milijono litų draudimo suma.

„Šiaulių naujienose”, rašyta, kad praėjusių metų naktį iš lapkričio 8-osios į 9-ąją Vilniaus gatvėje liepsnojo metalinis angaras, esantis buvusio „Elnio” fabriko teritorijoje. Ugniagesiams atvykus iš angaro jau rūko dūmai. Ugniagesiai teigė, kad pastato viduje degė įvairios plastmasinės atliekos. Gelbėjimo komandai teko angare išpjauti dvi angas dūmams išleisti. Išdegė angaro vidinės medinės konstrukcijos ir šiltinimo medžiaga.

Pasak ugniagesių, suveikus signalizacijai atvyko apsaugos darbuotojai. Jie ir pamatė, kad pro užrakintas angaro duris jau veržiasi juodi dūmai. Tąkart  ugniagesiai neatmetė versijos, kad angaras galėjo būti padegtas tyčia. Versija, kad gaisrą galėjo sukelti netvarkinga elektros instaliacija, taip pat buvo tiriama.

Draudimo bendrovei įtarimų dėl tyčinio padegimo sukėlė ne tik gaisrus tyrinėjančių  ekspertų išvados, bet ir skirtingi pastato savininko bei nuomininko parodymai. Anot draudimo kompanijos atstovų, tiek sandėlio savininkas, tiek nuomotojas teigė, kad raktus nuo sandėlio turėjo tik pastarasis.

Nuomininkas sakė, kad signalizacijos jis niekada nejungdavo, kadangi nežinojo jos kodų. Pastato savininkas teigė, kad apie gaisrą sandėlyje jam pranešė saugos tarnyba. Saugos tarnyba patvirtino faktą, kad ji gavo signalą dėl sutrikdyto normalaus signalizacijos sistemos darbo. Draudimo bendrovės atstovai iš pastato savininko, nuomininko bei apsaugininkų parodymų nusprendė, jog kad signalizaciją sandėlyje kažkas įjungė.

Iš pradžių  gaisrą tyrė Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojai. Jie draudimo kompanijai perdavė duomenis, kad gaisro židinio vieta buvo sandėlio viduje – tai esą  rodo, jog gaisras greičiausiai kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio.

Kiek vėliau gaisro priežastis dar kartą ištyrė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių  tyrimų centras. Anot draudimo kompanijos atstovų, šio centro išvados parodė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - pašalinis ugnies šaltinis, todėl galima ir tyčinio padegimo versija.

Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, klientui draudimo išmoka dėl sudegusio sandėlio nebus išmokėta – draudikai pirmiausia turi įsitikinti, kad gaisras angare buvo draudiminis įvykis, o ne tyčinis padegimas.

Draudimo kompanijai viešųjų ryšių paslaugas teikiančios bendrovės atstovė  Živilė Kaminskienė teigia, kad tokių atvejų, kai draudikams kyla įtarimų dėl gaisro priežasčių, jau būta.

„Įtarimų dėl tyčinio padegimo draudimo bendrovės praktikoje yra pasitaikę ir dėl jų šiuo metu vyksta ikiteisminiai tyrimai. Tačiau tai nėra masiškas reiškinys. Tikėtina, kad tokio nusikaltimo rizika įvertinama – ekspertams nustatyti padegimo atvejus nėra pernelyg sudėtinga, taigi sukčiaujant galima ne tik prarasti savo turtą, negauti draudimo išmokos, bet ir būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn”, - tvirtina Ž. Kaminskienė.

Bendrovės  „Šulcas ir Ko” direktorius ir minėto angaro savininkas Audrius Valančius teigia, kad pleškėjęs pastatas buvo apdraustas 250 tūkstančių litų. Anot pašnekovo, skaičiavimai parodė, kad gaisras pridarė apie 50 tūkstančių litų žalos. „Tai draudiminis įvykis”, - įsitikinęs A. Valančius. Minėtos bendrovės vadovas draudimo bendrovės veiksmus vertina vienareikšmiai.

„Draudimo bendrovė paprasčiausiai nenori mokėti pinigų”, - nuomonės apie draudimo kompanijos atstovus neslepia A. Valančius. Jis mano, kad kreditiniai įsiskolinimai bankui čia niekuo dėti. Panašiai galvoja ir šios bendrovės komercijos direktorius Arūnas Šulcas.

„Vykdėme visus įsipareigojimus, mokėjime draudimo įmokas, o kai draudimo kompanijai mokėti reikia...”, - kalbėjo A. Šulcas. Pašnekovas sako, kad niekas nebuvo pažeista, tad tikėjosi, kad draudimo kompanija po gaisro išmokės pinigus. A. Šulcas neslėpė, kad dėl neišmokėtos draudimo išmokos planuoja kreiptis ir į teisininkus.