Asta VOLKOVAITĖ

Motinystės pašalpų  sąskaita bandęs pralobti 34-erių metų vyras artimiausiu metu turėtų stoti prieš teismą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apskrities skyriaus pareigūnai išsiaiškino, kad kurjerių bendrovę turėjęs vyras iš Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros”) mėgino išmelžti beveik milijoną litų. FNTT atstovų teigimu, tai didžiausia suma Lietuvoje, kokią bandyta gauti fiktyviai bendrovėje įdarbinant nėščias moteris. Pareigūnai baigė tyrimą ir bylą netrukus perduos Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Vos devynias klases baigęs bendrovės vadovas kaltinamas ne tik sukčiavimu stambiu mastu, bet ir dokumentų klastojimu, aplaidžiu apskaitos tvarkymu, netikru mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, gaminimu ar neteisėtu disponavimu. Devynioms iš dešimties fiktyviai dirbusioms moterims teks kartu stoti su savo darbdaviu prieš teismą ir atsakyti už savo nešvarius darbus. Joms gali grėsti laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Vienos iš dešimties fiktyviai dribusių moterų atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dar ikiteisminio tyrimo metu. Būsima motina prisipažino apie padarytą nusikaltimą ir atlygino „Sodrai“ padarytą žalą.

Pasak FNTT atstovų, aštuonis kartus praeityje teistas kaunietis prieš kelerius metus nusipirko Šiauliuose registruotą kurjerių paslaugas teikiančią bendrovę. Tais pačiais 2007 metais tapęs šios bendrovės vadovu jis susitarė su dešimt besilaukiančių kauniečių moterų dėl jų tariamo įdarbinimo.

Vadybininkėmis įdarbintos moterys žinojo, jog šioje bendrovėje jokio realaus darbo nedirbs ir darbo užmokesčio negaus. Kai kurios iš jaunų nėščių moterų apskritai nebuvo turėjusios jokios darbo patirties. FNTT atstovai teigia, kad jos nebūtų gavusios ir motinystės pašalpų.  Kitos būsimos motinos nors ir dirbo kitur, tačiau norėjo didesnių pašalpų.

Įdarbinęs moteris kaunietis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui perdavė pranešimus apie apdraustųjų (bei atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas, kuriuose įrašė melagingus duomenis apie moterims išmokėtą darbo užmokestį.

Pasak FNTT atstovų, vadybininkių  mėnesiniai atlyginimai „popieriuje” buvo iki 7 tūkstančių  litų – iki 23 tūkstančių litų per ketvirtį. Pareigūnai suskaičiavo, kad pagal melagingus duomenis realiai nedirbusioms moterims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius apskaičiavo nuo 23 tūkstančių iki 30 tūkstančių litų motinystės pašalpų už nėštumo ir gimdymo laikotarpį. Fiktyviai dirbusioms vadybininkėms, kol jų vaikams būtų suėję dveji metai, turėjo būti išmokėta nuo 100 tūkstančių iki 120 tūkstančių litų motinystės pašalpų.

FNTT atstovai nustatė, kad „Sodra” nuostolius vertina daugiau kaip puse milijono litų. 370 tūkstančių litų motinystės pašalpų kaltinamosioms išmokėta nebebuvo - pašalpų mokėjimas nutrauktas pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Beje, bendrovės savininkas bei vadovas pats tvarkė kai kurių savo darbuotojų  – būsimų motinų - banko sąskaitas. Trim moterims jis buvo liepęs atsidaryti sąskaitas bankuose ir pasiimti naujas banko mokėjimo korteles bei perduoti darbdaviui, kad jis galėtų gryninti į moterų sąskaitas pervedamas pašalpas. Vadovas fiktyviai dirbančioms vadybininkėms realiai mokėjo vos tūkstantį litų per mėnesį, likusius pinigus pasiimdavo pats.

FNTT Šiaulių apskrities skyriaus tyrėjai išsiaiškino, kad įmonės vadovas ne tik sukčiavo motinystės pašalpomis – įsigijęs bendrovę nemokėjo mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2008-aisiais nepateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų bei metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2007-uosius metus. 2009-aisiais kauniečio bendrovei iškelta bankroto byla.

Artimiausiu metu ši baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu turėtų būti perduoda Šiaulių miesto apylinkės teismui. Dėl įtariamojo A. L. padarytų nusikaltimų dar atliekami trys ikiteisminiai tyrimai. Dar trys baudžiamosios bylos šiuo metu tebenagrinėjamos teismuose.

Anot FNTT Šiaulių skyriaus viršininko Kornelijaus Škielos, minėtoje bendrovėje buvo ne tik fiktyviai dirbančių būsimų motinų. Bendrovės apskaitą tvarkė pasamdytos buhalterės. K. Škielos žodžiais, šioms moterims jokia atsakomybė negresia. Būsimų motinų sąskaita pelnęsis jų darbdavys gyveno kaip inkstas taukuose. Pašnekovo žodžiais, bendrovės savininkas važinėjo prabangiu automobiliu ir gyveno viešbučiuose.

K. Škiela tvirtina, kad šiuo metu pareigūnai dar tiria apie penkiasdešimt baudžiamųjų bylų, kai bandoma pelnytis iš motinystės pašalpų. „Prieš porą metų buvo tokia tendencija, kai buvo galima lengvai užsidirbti, tad daug kas susigundė”, - teigia  FNTT Šiaulių skyriaus viršininkas. K. Škiela sako, kad prieš porą metų išpopuliarėjęs minėtas sukčiavimo būdas pastaruoju metu jau aprimo. Buvo atvejis, kai fiktyviai dirbusiai būsimai motinai galėjo būti priskaičiuota daugiau kaip 10 tūkstančių litų motinystės pašalpos per mėnesį.