Asta VOLKOVAITĖ

Plačiai nuskambėjusioje vaistininkės nužudymo byloje pagaliau padėtas taškas. 2000-aisiais vaistininkės Almos Zinkutės gyvybę atėmę vyrai pagaliau sulaukė atpildo. Vakar Šiaulių apygardos teismas keturiems kaltinamiesiems: 29-erių metų Audriui Skėriui, 31-erių metų Markui Kardišauskui, 39-erių metų Šarūnui Juodžbaliui bei 58-erių metų Viktorui Mulai paskelbė nuosprendį. Penktasis iš gaujos narių A. Skėrio tėvas – Saulius Skėris teismo verdikto nebesulaukė – praėjusiais metais būdamas 52-ejų metų mirė belangėje kalėdamas už juvelyrinių dirbinių dirbtuvių plėšimą.

Teisiamieji buvo kaltinami tuo, kad 2000-ųjų rugpjūčio 18-ąją Gardino gatvėje esančiame bute nužudė „Jautros” vaistinės 45-erių metų darbuotoją Almą Zinkutę. Ekspertų išvadomis, šiaulietės gyvybę atėmė trys į krūtinę bei galvą pistoletu „Bereta” su garso slopintuvu paleisti šūviai. Žudikai kiek vėliau apkraustė butą ir nusegė papuošalus nuo moters kūno. Visas „grobis” įvertintas kiek daugiau kaip 7 tūkstančiais litų. Apšvarinusi butą gauja dar nustvėrė A. Zinkutės vairuotojo pažymėjimą, kitus dokumentus bei automobilio raktelius ir įsėdusi į kieme stovėjusį vaistininkės automobilį „Toyota Corolla” mėgino išvažiuoti. Toli nenuvažiavo. Sugedus mašinai šioji buvo palikta tiesiog gatvėje.

Nustatyta, kad A. Zinkutė  nužudyta dėl siekio apiplėšti ir šitaip pasipelnyti. Žmogžudystės tyrėjai pėdsakus užčiuopė tik po trejų metų, kai pas S. Skėrio sugyventinę buvo rasti vaistininkei priklausę auksiniai auskarai. Moteris pripažino, kad šiuos juvelyrinius dirbinius jai padovanojo sugyventinis.

Teismas nustatė, kad nusikalstamą  grupuotę subūrė ir jai vadovavo S. Skėris. Vyras kitus grupės narius aprūpino ryšio priemonėmis, ginklu „Bereta”  su garso duslintuvu bei davė nurodymus, kas, ką ir kaip turėtų daryti. S. Skėris atpildo už A. Zinkutės nužudymą nebespėjo sulaukti. Vyras mirė praėjusiais metais.

„Šiaulių naujienų” žiniomis, A. Skėris mėgino gauti leidimą palydėti savo tėvą į paskutinę kelionę, bet šis prašymas buvo atmestas. Tėvo ir sūnaus artimus santykius atskleidžia ir kai kurie paties A. Skėrio pareiškimai, kad dar paauglystėje tėvas jam buvo leidęs pašaudyti.

Dar vienas įdomus faktas –  tėvas bei sūnus Skėriai niekada gyvenime nedirbo. Sūnaus žodžiais, S. Skėris pinigų prasimanydavo kažką prekiaudamas.

S. Skėrį teisėsaugininkai buvo pradėję tapatinti su vienu iš didžiausių nusikaltėlių  visoje šalies kriminalinėje istorijoje – Romu Zamolskiu. Manyta, kad šis vieno Kauno mafijos lyderio patikėtinis buvo pasiruošęs įvykdyti bet kurią nešvarią užduotį ir nužudyti net dėl mažiausios smulkmenos. Vyras ne tik taikliai šaudė, bet ir puikiai išmanė žmonių psichologiją.

Veikiausiai manydamas, kad kada nors išauš atpildo už jo juodus darbus diena, S. Skėris net studijavo medicinos knygas, kad galėtų apsimesti psichikos ligoniu ir būtų „nepakaltinamas“. Savo vaidybą „šiaulietiškasis Zamolskis” pademonstravo medikams ir buvo sugebėjęs juos apgauti, jog  nesupranta savo veiksmų.

A. Skėris mėgino išsisukti ir teigė, kad tuo metu, kai buvo nužudyta vaistininkė, jo ieškojo policijos pareigūnai, tad Šiauliuose jis nesilankė. Esą jis slapstėsi nuo teisėsaugos kažkur kitur. Dar vienas iš kaltinamųjų, už turto prievartavimą praeityje teistas V. Mula, taip pat bandė išnešti sveiką kailį ir kaltę vertė Gintarui Tamuliui, pravarde Gutis. G. Tamulis mirė neilgai trukus po vaistininkės nužudymo.

Pasak nuosprendį skelbusio teisėjo, G. Tamulis į laisvę išėjo likus vos dviem savaitėms iki A. Zinkutės nužudymo, tad negalėjo visko taip smulkiai suplanuoti. Surinkti įrodymai, kad vadinamasis Gutis sirgo, be to, byloje nėra duomenų, kad G. Tamulis prieš nusikaltimą būtų bendravęs su V. Mula.

Šiaulių apygardos teismas visus teisiamuosius pripažino kaltais. V. Mulai subendrinus dar neatliktą bausmę, skirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė. A. Skėris kalės devyniolika metų. Š. Juodžbaliui teismas skyrė dvigubai daugiau, nei tikėjosi į teismą palaikyti jo atėję artimieji – vyrui skirta dvidešimt metų nelaisvės. Teismui vertingus parodymus davusiam M. Kardišauskui skirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendį nuteistieji dar gali apskųsti.

Teismas patenkino A. Zinkutės artimųjų civilinius ieškinius. Vaistininkės tėvams nuteistieji turės solidariai sumokėti po 50 tūkstančių litų kiekvienam iš tėvų, seseriai kiek mažiau – 20 tūkstančių litų (neturtinės žalos) bei apmokėti laidotuvių bei kapo tvarkymo išlaidas.

Po nuosprendžio nuaidėjus vieno iš nuteistųjų krikštamotės replikai: „Nesuprantu, kas ką padarė”, šioje baudžiamojoje byloje verdiktą skelbęs teisėjas paaiškino, kas padėjo atskleisti nusikaltimą: remtasi liudytojų parodymais, atpažinimo protokolais ir ekspertizių išvadomis. Vieno iš kaltinamųjų parodymai buvo itin vertingi - nužudymą atskleisti padėjo M. Kardišauskas. Pasak teisėjo, jeigu ne šio nuteistojo parodymai, nusikaltimas galėjo likti ir neatskleistas. Beje, vyras tyrėjams padeda nebe pirmąjį kartą. M. Kardišauskas 2008-aisiais jau buvo atleistas nuo atsakomybės už juvelyrinių dirbinių dirbtuvių apiplėšimą. Tėvas ir sūnus Skėriai tąkart pasiųsti už grotų.