Asta VOLKOVAITĖ
Dvidešimtmetei merginai darbo paieškos baigėsi liūdnai. Patikėjusi pašnekovo istorija ir susigundžiusi lengvu uždarbiu mergina prarado beveik tūkstantį litų ir ne savo noru tapo greitųjų kreditų bendrovės skolininke.
Už banko sąskaitos „paskolinimą” sukčius žadėjo tūkstantį litų
Dvidešimtmetė šiaulietė O. S. policijos pareigūnams pasakojo, kad jau kuris laikas ieškojo darbo ir savo gyvenimo aprašymą su mobiliojo telefono numeriu buvo įdėjusį į vieną internetinę svetainę. Anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Gailos Smagriūnienės, trečiadienį mergina sulaukė telefono skambučio. Pašnekovas šiaulietei pasiūlė lengvai ir greitai užsidirbti tūkstantį litų.
Minėta suma – atlygis už elektroninės bankininkystės duomenis – kodus bei slaptažodžius.
Apgavikas merginai paaiškino, kad į jos banko sąskaitą turėtų atkeliauti 10 tūkstančių litų, 9 iš jų neva bus pašnekovo automobiliui pirkti, o likęs tūkstantis - banko sąskaitos savininkei. Mergina susigundė lengvais pinigais ir nepažįstamajam padiktavo elektroninės bankininkystės duomenis.
Netrukus šiaulietė nutarė pasitikrinti savo banko sąskaitą. Mergina pastebėjo du pervedimus. Pirmąjį kartą kažkas pervedė 200 litų, antrąjį - 700 litų. Banko sąskaitos išrašas parodė, kad įplaukos ne iš kažkieno asmeninės sąskaitos, o iš greitųjų kreditų bendrovių. Mergina supratusi, jog pateko į sukčių pinkles, kreipėsi į banką ir paprašė užblokuoti kortelę, bet nespėjo – nepažįstamasis 700 litų jau buvo pervedęs į kitą sąskaitą. Taip šiaulietė tapo greitųjų kreditų bendrovių skolininke.
Duomenys išviliojami ir lizingo sutartims
„Šiaulių naujienose” rašyta, kad sukčiai naudojasi sunkmečiu. Pasak pareigūnų, kai darbas tampa deficitu ir visur pilna skelbimų apie jo paiešką, atsiranda tokių, kurie žmogaus nelaimę paverčia pasipelnymo verslu. Ieškantieji darbo gali sulaukti patrauklaus pasiūlymo dėl darbo net ir visai neegzistuojančioje įmonėje.
Būna atvejų, kai apsimetėliai darbdaviai skatina kuo greičiau pradėti dirbti ir pasirašyti darbo sutartį. Tokie apgavikai bemat išprašo, jų žodžiais tariant, tikslių anketinių duomenų, banko sąskaitos, į kurią tariamai bus pervedamas atlyginimas, internetinės bankininkystės duomenų.
Policijos pareigūnų žodžiais, žmonės, nebandantys susitikti su darbdaviu ir neįsitikinantys visa informacija, gali greitai tapti dar vieno nusikaltimo aukomis.
Beje, manipuliuodami asmens bei banko duomenimis, apgavikai geba ne tik prisiimti greitųjų kreditų, bet ir suklastoti reikiamus dokumentus ir taip pasinaudoti išperkamosios nuomos bendrovių paslaugomis: sudaryti įvairias pirkimo lizingu sutartis.
