Praėjusių metų rugsėjį Joniškio areštinėje gyvybę sau atėmęs dvidešimtmetis Žilvinas Litvinas jokio policijos pareigūnų smurto nepatyrė. Tokia išvada buvo pateikta vakar surengtoje Šiaulių apygardos prokuratūros spaudos konferencijoje. Primename, kad dėl keturiolikmetės draugės nužudymo įtarto Ž. Litvino savižudybė iškėlė nemažai klausimų. Jo artimieji tada tvirtino, kad sulaukė Ž. Litvino skambučių iš areštinės ir šis esą skundęsis, jog policijos pareigūnai jį muša, dusina, liepia prisipažinti dėl keturiolikmetės širdies draugės nužudymo.
Ant kūno – trys nežymūs sužalojimai
Praėjusių metų vasaros pabaigoje visą Lietuvą ant kojų pastatė neaiškiomis aplinkybėmis dingusi keturiolikmetė. Mergaitė iš namų Pakiršinio kaime (Radviliškio r.) išėjo ir dingo rugpjūčio 21-osios vakare. Į keturiolikmetės paieškas buvo įtraukta kariuomenė, išieškoti visi aplinkiniai miškai, tačiau paieškos – bevaisės. Policija pradėjo tirti nužudymo versiją. Netrukus, rugsėjo 8 d., buvo sulaikytas gretimo kaimo gyventojas – dingusiosios draugas Ž. Litvinas. Jam pareikšti įtarimai dėl merginos nužudymo. Teismas leido suimti jaunuolį vienai savaitei, tačiau vos įpusėjus šiam terminui pagarsinta netikėta žinia – vaikinas areštinės kameroje pasikorė.
Po šio įvykio pradėti du ikiteisminiai tyrimai: vienas – dėl jaunuolio mirties priežasties nustatymo, kitas – dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo. Šie ikiteisminiai tyrimai vėliau sujungti į vieną. Vakar Šiaulių apygardos prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje pranešta, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių iš pareigūnų pusės.
Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiasis prokuroras Artūras Karpalovas priminė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas reaguojant į žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusią informaciją, jog policijos pareigūnai galimai smurtavo prieš Ž. Litviną.
Ir iš tiesų po šių įvykių jaunuolio artimieji tikino, kad sulaukė skambučių iš areštinės, kurių metu Ž. Litvinas guodėsi, jog prieš jį naudojama jėga. Vyriausiojo prokuroro A. Karpalovo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta labai daug asmenų, tačiau niekas informacijos dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo nepatvirtino.
„Viešoje erdvėje buvo pateikta informacija, kad jaunuolis galėjo būti mušamas, tačiau kažkokių sužalojimų, patvirtinančių tokią informaciją, šio atlikto tyrimo metu ant jaunuolio lavono nebuvo rasta. Buvo rasti trys nežymūs sužalojimai, t. y. nubrozdinimai ant rankos riešo ir abiejų kojų blauzdų“, – sakė A. Karpalovas ir papildė, kad tie nežymūs sužalojimai galėjo atsirasti dar iki jaunuolio atsidūrimo areštinėje.
Taip pat specialistų išvadose nustatyta mirties priežastis – jaunuolis mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą kilpa.
Paliko atsisveikinimo raštelius
Lieka klausimas, kas turėjo suktis dvidešimtmečio galvoje, jog jis ryžosi pakelti prieš save ranką. Prokuroro teigimu, perdavus jaunuolio kūną medicininiam tyrimui, buvo rasti Ž. Litvino prieš mirtį rašyti atsisveikinimo rašteliai. Šie rašteliai buvo adresuoti jo draugei, mamai, artimiesiems. „Buvo patikrintas raštelių autentiškumas. Specialistai patvirtino, kad rašteliai buvo parašyti būtent šio jaunuolio“, – sakė prokuroras.
Apie raštelių turinį vyriausiasis prokuroras A. Karpalovas nebuvo linkęs kalbėti, teigė, kad juose daug asmeninės informacijos, kurios nevalia viešinti. „Tik norėčiau pažymėti, kad jokių duomenų apie tai, kad jaunuolio atžvilgiu pareigūnai naudojo kokį nors smurtą ir kad būtent dėl to jis nusprendė sau atimti gyvybę, nėra“, – sakė jis.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo įdomi detalė, kad artimųjų kalbos apie gaunamus skambučius iš areštinės – ne iš piršto laužtos. Tyrimo metu nustatyta, kad kartu su Ž. Litvinu vienoje kameroje laikytas asmuo kažkokiu būdu į kamerą buvo neleistinai įsinešęs telefoną. Būtent iš šio telefono tris dienas iš eilės Ž. Litvinas skambino savo artimiesiems. Paklausius pokalbių įrašų paaiškėjo, kad pirmojo pokalbio metu dvidešimtmetis, kalbėdamas su savo sesers vyru, iš tiesų guodėsi, jog yra mušamas, dusinamas ir kad jo atžvilgiu yra naudojamas, kaip jis pats sakė, tazeris, kitaip tariant, elektrošokas. Be to, jaunuolis minėjo, kad pareigūnai neduoda jam valgyti, neduoda cigarečių. Antrojo ir trečiojo pokalbio metu apie smurtą Ž. Litvinas nebeužsiminė.
Abu iš gyvenimo pasitraukė savo noru
Jog šioje istorijoje liktų mažiau klausimų, jog būtų rastas atsakymas, kodėl Ž. Litvinas savo noru pasitraukė iš gyvenimo, buvo nuspręsta atlikti pomirtinę teismo psichologijos ekspertizę. Ekspertams buvo pateikta visa turima bylos medžiaga, medicininiai dokumentai, informacija apie jaunuolio elgesį vaikystėje, paauglystėje, buvo prikabinti ir paskutiniai atsisveikinimo rašteliai.
„Įvertinęs visus surinktus duomenis, ekspertas ne kartą paminėjo, kad jaunuolis buvo linkęs į įvairias fantazijas, dažnai meluodavo. Taip pat buvo nustatyta, kad jaunuolis buvo linkęs į savęs žalojimą, buvo aprašytos epizodinės suicidinės mintys, buvo vienas bandymas nusižudyti. Tą patvirtino ir jo artimieji“, – teigė vyriausiasis prokuroras A. Karpalovas.
Ekspertas taip pat nustatė, kokie galėjo būti būti Ž. Litvino savižudybės motyvai. Eksperto nuomone, jaunuolis galėjo išsigąsti galimų pasekmių dėl to, jog galimai turėjo artimesnius santykius su nepilnamete. Kitas motyvas – nerimas ir savigrauža. „Tyrimo metu buvo nustatyta, kad jaunuolis dieną prieš merginos dingimą su ja intensyviai bendravo. Iš tiesų tarp jų kilo konfliktas. Jis, aišku, vėliau supratęs, kad galbūt įskaudino merginą. Dėl to jis labai išgyveno ir graužėsi. Tai galėjo būti vienas pagrindinių motyvų, dėl ko jis nusprendė atimti sau gyvybę“, – baigdamas spaudos konferenciją sakė A. Karpalovas.
Primename, kad dingusios keturiolikmetės palaikai buvo rasti Ž. Litvino laidotuvių dieną. Mergina buvo suklupusi prie medžio, ant jo šakos – virvė, apjuosusi merginos kaklą. Manoma, kad mergina pasikorė.
