Mitybos nepakankamumas nustatomas dažnam į ligoninę atsigulusiam ar į slaugos namus patekusiam pacientui, tačiau ši problema taip pat kamuoja ir namie besigydančius ligonius. Gydytojai dietologai sako, kad kartais mitybos nepakankamumą sunku atpažinti – tam būtina medikų apžiūra ir specialūs tyrimai. Įveikti šį sutrikimą galima tik bendradarbiaujant pacientui, jo artimiesiems ir gydytojui.

„Atpažinti mitybos nepakankamumą gali būti sudėtinga. Jį gali turėti ne tik nepakankamos kūno masės žmogus, tačiau ir nutukimu sergantysis, dėl tam tikros ligos kelias savaites gaunantis nepakankamą maistinių medžiagų kiekį“, – atkreipia dėmesį dietologijos rezidentė, gydytoja Vita Polevoda.

Mitybos nepakankamumą arba jo atsiradimo riziką išduoda normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI), per paskutinę savaitę sumažėjęs suvalgomo maisto kiekis ir 5 proc. svorio netekimas per paskutinius 1-3 mėnesius.

Subalansuota mityba – kelias į pasveikimą
Pirmiausia, gydytojos teigimu, nereikėtų pamiršti, kad tinkama ir subalansuota mityba yra viena iš pagrindinių priemonių norint greičiau pasveikti arba pasiekti ligos remisiją, padidinti medikamentinio bei chirurginio gydymo efektyvumą.

„Svarbu turėti valgymo režimą – tai yra pusryčiai, pietūs, vakarienė, esant poreikiui, galimi ir užkandžiai tarp jų. Iš pradžių nepratusiam žmogui jo laikytis gali būti sunku, tačiau čia kaip ir sporte reikalinga disciplina, nuoseklus darbas ir kantrybė. Manoma, kad susiformuotų įprotis, reikia tą patį veiksmą kartoti apie 20 dienų, o po to tai palaipsniui tampa gyvenimo būdu“, – sako dietologė.

Pasak gydytojos V. Polevodos, nėra nė vieno maisto produkto, kuris turėtų visas organizmui reikalingas medžiagas, todėl labai svarbu, kad maistas būtų įvairus. Kalbant apie makroelementus (baltymai, riebalai, angliavandeniai) žmogus privalo gauti kokybišką maistą, kad galėtų užtikrinti organizmo poreikius. Baltymai – mūsų organizmo statybinė medžiaga, jų šaltiniai yra mėsa, žuvis, pieno produktai, taip pat grūdai, ankštinės daržovės.

Naudingiausi riebalai gaunami iš žuvies bei augalinės kilmės maisto produktų – tai įvairūs aliejai, riešutai, sėklos, alyvuogės, avokadai. Vertingiausi angliavandeniai gaunami iš viso grūdo produktų, daržovių bei vaisių. Patariama per parą suvartoti bent 400 g įvairių daržovių ir apie 250 g vaisių.  

Bendradarbiavimas tarp paciento, artimųjų ir gydytojo
Gydytoja V. Polevoda tvirtina, kad pacientas turi suprasti, jog subalansuota mityba yra labai svarbi gydymo dalis. Artimieji taip pat jam gali padėti, koreguodami savo mitybos įpročius, kad drauge būtų smagiau ir gaminti, ir valgyti, ir džiaugtis maistu.

„Jei kalbame apie stacionare gulintį žmogų, jam visada galima perduoti lauknešėlį su naminiu, šiltu ir sveikatai naudingu maistu. Ir dabar tai galima padaryti – tam skirtu metu personalas perima lauknešėlius iš lankytojų ir juos perduoda pacientams. Gydytojo darbas šioje bendradarbiavimo grandinėje yra įvertinti paciento mitybos būklę, ar nėra mitybos nepakankamumo, ar nėra jo atsiradimo rizikos ir patarti, kaip žmogus galėtų tai koreguoti“, – sako gydytoja.
Dietologei savo praktikoje dažnai papildomai tenka skirti ir specialios medicininės paskirties maistą, skirtą padėti pacientams, turintiems mitybos nepakankamumą arba jo atsiradimo riziką.

„Tai papildomo maitinimo gėrimai, galintys stiprinti ar net tam tikram laikui pakeisti įprastą mitybą. Nedideliame 200 ml tūrio buteliuke yra organizmui reikalingas baltymų, riebalų, angliavandenių kiekis, vitaminai ir mineralai, kai kurie gėrimai praturtinti žuvų taukais ir skaidulomis. Tai ypač aktualu pacientams, kurie dėl ligos arba taikomo gydymo turi sumažėjusį apetitą, vargina šleikštulys arba pykinimas. Gėrimuose yra daug baltymų, kurių poreikis išauga žmogui sergant tam tikra liga. Be to, šie papildomo maitinimo gėrimai neturi laktozės ir glitimo, todėl yra universalūs, mat net 30 proc. suaugusių žmonių netoleruoja laktozės. Taip pat juose nėra konservantų, dėl ko juos saugiai galime skirti net ir sunkiems bei jautriems ligoniams“, – pasakoja gydytoja V. Polevoda.

Anot gydytojos dietologės, mitybos nepakankamumas dažniausiai kamuoja onkologinius ligonius, pacientus po įvairiausių žarnyno operacijų, kai žarnynas nefunkcionuoja arba funkcionuoja dalinai. Dar viena dažna priežastis – valgymo sutrikimas.

Pagrindinė kliūtis – maisto demonizavimas
Norint užkirsti kelią mitybos nepakankamumui, pasak gydytojos V. Polevodos, svarbu laikytis mitybos režimo. Tačiau tai ne visada įmanoma, kai, pavyzdžiui, pacientą kamuoja nuolatinis pykinimas, vėmimas. Tokiais atvejais griežtų taisyklių nėra – svarbu apskritai valgyti, jei tik yra poreikis, galima užkasti net ir naktį.

„Dabar yra daug mitų apie maistą. Pavyzdžiui, žmonės ima visiškai vengti maisto produktų, kuriuose yra pridėtinio cukraus. Geriau suvalgyti naminio pyrago gabaliuką nei išvis nieko nevalgyti, nes energijos poreikis sergančiam organizmui išlieka. Jeigu žmogus išvis negauna jokio maisto, tai organizmas pradeda ieškoti energijos iš savo paties ląstelių“, – aiškina gydytoja. 

Dietologė priduria, kad žmonės pradeda bijoti valgyti, ima demonizuoti tam tikrus maisto produktus, laikytis madingų, bet nebūtinai jiems tinkančių dietų, taip pat skaityti bei tikėti informacija iš nepatikimų šaltinių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl gali išsivystyti mitybos nepakankamumas.

„Maisto bijoti nereikėtų – jis yra puikus pagalbininkas kovoje su liga. Jeigu kyla abejonių, klausimų, atsiranda nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, visada galima pasikonsultuoti su gydytoju dietologu, kuris įvertins mitybos būklę, paskaičiuos organizmo poreikius, sureguliuos mitybą individualiai atsižvelgdamas į visus gretutinius susirgimus. Sergant tikrai ne laikas savarankiškai eksperimentuoti bandant įvairias dietas“, – tikina gydytoja V. Polevoda.

Sveika ir tvari mityba
Pramonine maisto gamyba ir perdirbtų produktų vartojimas turi dideli poveikį sveikatai ir aplinkai (pvz., didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, mažina biologinę įvairovę ir pan.). Tuo tarpu tvari mityba tausoja gamtą, maisto resursus bei mažina maisto švaistymą, o mus aprūpina visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis.  Šiandien apžvelgsime reikšmingiausius 4-ius tvarios mitybos koncepcijos principus. Apie tai informuoja visuomenės sveikatos specialistė Karolina Sankauskaitė.

1 Pirmenybė augaliniam maistui. Vartojant augalinį maistą yra įvairių ekologinių privalumų, suvartojama mažiau vandens, išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pavyzdžiui, Vokietijoje, 72 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mitybos sektoriuje sukelia, būtent gyvūninės kilmės maistas ir tik 28 proc.  augalinis maistas. Be to, vandens suvartojimas yra gerokai mažesnis augaliniams maisto produktams (litras / kg produkto), pvz.: 15 415 jautienai, 5988 kiaulienai, 5060 sūriui, 3265 kiaušiniams, 1827 kviečiams, 822 obuoliams, 287 bulvėms ir 214 pomidorams). O kai kurių vitaminų, mineralų ir fitocheminių medžiagų kiekis augaliniame maiste yra didesnis nei gyvūninės kilmės produktuose. Augaliniuose maisto produktuose, gausu skaidulų, kurių dėka padidėja sotumas, nors augalinio maisto energijos kiekis yra toks pat arba net mažesnis, lyginant su gyvūninės kilmės maistu.

2 Ekologiški maisto produktai. Ekologiški maisto produktai gaminami pagal natūralius ciklus, kurie turi įvairią ekologinę naudą. Tyrimai rodo, kad ekologiškų ūkių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, lyginant su įprastais, yra vidutiniškai apie 25 proc. mažesnė. Tolesnė nauda – sumažėjusi dirvožemio erozija, didesnė biologinė įvairovė ir mažiau kenksmingi likučiai (nitratai, pesticidai, vaistai nuo gyvūnų) dirvožemyje bei vandenyje. Be kitų veiksnių, ekologinis ūkininkavimas vengia naudoti mineralines azoto trąšas, sintetinius pesticidus, kuriems pagaminti reikia daug energijos. Ekologiškuose maisto produktuose gali būti, taip pat didesnis fitocheminių medžiagų kiekis. Paprastai juose yra mažiau pesticidų, nitratų, vaistų gyvūnams ir maisto priedų. Ekologiškai perdirbant maistą negalima naudoti potencialiai kenksmingų technologijų, tokių kaip genų inžinerija ar kt. Be to, ekologiškuose maisto produktuose dirbtiniai dažikliai, saldikliai, stabilizatoriai ir skonio stiprikliai yra draudžiami .

3 Regioniniai ir sezoniniai produktai. Trumpas atstumas nuo ūkio iki vartotojų sumažina energijos suvartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Lėktuvuose energijos poreikis ir transporto išmetamų teršalų kiekis yra ypač didelis, o sunkvežimių išmetamas teršalų kiekis – didesnis nei traukinių. Sezoninio auginimo laikotarpiu išmetama mažiau anglies dvideginio nei šiltnamiuose ar plastikiniuose tuneliuose, kadangi tam nereikia mazuto. Dėl ilgesnio nokinimo laikotarpio regioniniuose produktuose gali būti daugiau būtinų ir sveikatai naudingų medžiagų. Taip pat sezoniniuose produktuose, kurie nėra gaminami šildomuose šiltnamiuose ar plastikiniuose tuneliuose, paprastai yra mažiau kenksmingų likučių, tokių kaip nitratai ir pesticidai.

4 Pirmenybė neperdirbtiems maisto produktams. Maisto perdirbimas, pavyzdžiui, grūdų malimas, gali sunaikinti arba pašalinti pagrindines sveikatai naudingas maistines medžiagas. Perdirbtuose maisto produktų gaminiuose dažnai randamas didelis riebalų, cukraus ir druskos kiekis bei maisto priedai: konservantai, dažikliai ir kvapiosios medžiagos. Taip pat maisto perdirbimui reikia daug energijos, išmetama nemažai teršalų ir sunaudojamas didelis kiekis vandens.

Maloni valgymo kultūra
Galutinė rekomendacija yra mėgautis skaniais patiekalais ir apskritai mėgautis valgymo kultūra. Tai neprieštarauja minėtų sveikatos, ekologinių, ekonominių ir socialinių tvarumo principams. Malonumas yra nepaprastai svarbus įgyvendinant didesnį tvarumą mitybos srityje.
Mėgaukimės sveiku ir tvariu maistu!