Kelių policijai šiandien jau vis rečiau tenka vykti į iškvietimus dėl smulkesnių avarijų, o eismo įvykio deklaraciją vairuotojai jau paprastai užsipildo savarankiškai. Tiesa, draudikai pažymi, kad ne visuomet gyventojams tai padaryti pavyksta teisingai, o dažniausiai klaidinanti ar ne visai aiški būna dalyvių nubraižyta eismo įvykio schema. Draudimo bendrovės Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pataria, kokių klaidų vairuotojai turėtų vengti braižydami eismo įvykį iliustruojančią schemą.

Būtina kuo tiksliau pateikti detales
„Pirmiausiai, reikėtų pasistengti, kad schemoje eismo įvykio situacija būtų kuo aiškesnė. Dėl šios priežasties brėžinyje svarbu pavaizduoti ne tik mažą kelio fragmentą, kuriame avarija įvyko, bet ir platesnį vaizdą – pagrindinius kelio ženklus, eismo įvykio metu šviesoforo rodytus signalus, visą sankryžą, įsukimus bei eismo juostų ribas. Kuo tiksliau pateikiamos visos detalės, tuo mažiau lieka neaiškumų ir klaustukų mūsų ekspertams. Neretai gyventojai nupiešia tik automobilius, jų susidūrimo trajektoriją, tačiau nenurodo pagrindinio ir šalutinio kelio, ženklų bei kitų svarbių detalių. Tai, be abejo, apsunkina eismo įvykio aplinkybių aiškinimąsi ir prailgina laiką, per kurį gaunama draudimo išmoka“, – sako R. Bieliauskas.

Pasak draudikų atstovo, kita dažna vairuotojų daroma klaida pildant eismo įvykio deklaraciją yra automobilių pavaizdavimas tokioje padėtyje, kokioje jie atsidūrė jau po smūgio. Vis tik, anot R. Bieliausko, schemoje turėtų būti užfiksuotas pats susidūrimo momentas, o ne jo pasekmės.

„Į eismo įvykį patekę vairuotojai braižydami schemą taip pat dažnai pamiršta nurodyti automobilių judėjimo kryptis. Nepažymėjus, į kurią pusę kuris automobilis judėjo iki susidūrimo, iš eismo įvykio schemos dažniausiai – jokios naudos. Atrodytų smulkmena, tačiau labai svarbi“, – pabrėžia R. Bieliauskas.