Romualdas BALIUTAVIČIUS
Kodėl viename, dargi labai judriame, kelyje eismo nelaimių pasitaiko itin retai, o štai kitoje vietoje nuolat vis kažkas atsitinka? Atrodytų, tarytum čia situaciją lemia kažkokie nepalankūs, mistiški veiksniai, kuriems eismo dalyviai atsispirti bejėgiai. Stačiai anomalios zonos... Transporto specialistai tokias vietas vadina „juodosiomis dėmėmis” ir netgi turi sudarę jų žemėlapį. Apie tai mūsų pokalbis su Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėju Egidijumi Skrodeniu. Tik iš karto reikėtų pasakyti, kad jokios mistikos šitame pasakojime nerasite...
Lemiantys veiksniai
„Juodosios dėmės” - tai vietos, kuriose per ketverius metus 500 metrų kelio atkarpoje įvyko keturi arba daugiau įskaitinių eismo įvykių. Ir tame nieko anomalaus nėra. Tai tiesiog įvairių nepalankių faktorių koncentracija”, - teigia E. Skrodenis.
Mūsų paprašytas juos išvardyti, pašnekovas dėstė: „Faktoriai būna įvairūs, o kiekviena „juoda dėmė” yra unikali. Tačiau galima išskirti tipines problemas. Pirmoji - tai pėstieji. Dažniausiai netikėtai pasirodantys važiuojamojoje dalyje prie vietinės reikšmės keliukų arba kaimelių, autobusų stotelių, t. y. kur dažnai pėstiesiems tenka kirsti kelią. Kita – ne visur nutiesti pėsčiųjų ir dviratininkų takeliai, o pėstieji, kad nereikėtų klampoti per purvyną, neretai vaikšto ne kelkraščiu, bet kelio danga. Daug eismo įvykių atsitinka tamsiuoju paros metu, nes pėstieji vis dar neįpranta vilkėti šviesą atspindinčias liemenes, nešioti atšvaitus arba žibintuvėlius”.
Pasak E. Skrodenio, su tuo yra kovojama. Ribojamas transporto priemonių greitis, įrengiamos saugumo salelės, statomi geltoni skydai su kelio ženklais...
„Kita problema yra sankryžos, - tęsia pašnekovas, - su išvažiavimais iš šalutinių kelių, lenkimas ir t. t. Gerinant situaciją daromos žiedinės sankryžos, sankryžos su iškiliomis salelėmis, keičiamas eismo organizavimas arba tiesiog ribojamas greitis tiek pagrindiniame, tiek ir šalutiniame kelyje. Neriboti greičio pagrindiniame kelyje negalime, nes būtent jis ir sukelia skaudžiausias pasekmes.
„Visoje Lietuvoje yra 178 „juodosios dėmės”, - sako E. Skrodenis. - Iš jų 55 atsirado vien tik dėl neblaivių, apsvaigusių nuo narkotikų arba neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų kaltės. Tai netikėtai išvažiuoja iš šalutinio kelio, tai nuvažiuoja nuo kelio į griovį, tai lenkia neįsitikinę manevro saugumu arba, išvažiavę į priešingos krypties eismo juostą, ne tik patys susižaloja, bet ir sužaloja kitus. Didelė problema – asmenys be pažymėjimų ir nepilnamečiai, kurie pasiima tėvų automobilius pasivažinėti”.
„Jūs įvardijote pačius eismo dalyvius, kaip nelaimių keliuose priežastis. O kaip meteorologiniai ir gamtiniai veiksniai, matomumas ar pan.?” - klausiame.
E. Skrodenis: „Taip, dar viena priežastis – kelio vingiai, kuriuose neretai nuvažiuojama nuo kelio. Tokiose vietose statome įspėjančiuosius ženklus, o jeigu reikia – ir atitvarus. Taip pat ribojamas greitis. Be abejo, situaciją veikia ir meteorologinės sąlygos.
Prie pavojingesnių vietų reikėtų priskirti tiltus bei viadukus. Esant artimai nulinei temperatūrai, kelyje gali būti neslidu, tačiau kelio danga ties tiltais ir viadukais gali būti pasidengusi ledo pluta. Eismo intensyvumas irgi gali būti viena iš priežasčių. Taigi nulemti „juodųjų dėmių” atsiradimą gali įvairūs veiksniai, tiksliau, jų koncentracija konkrečiame kelio ruože”.
Greičio matuokliai
„Ar galima teigti, jog „juodosiose dėmėse” turėtų dažniau budėti kelių policijos ekipažai?” - domimės.
„Tokiose vietose mes dažnai statome greičio matuoklius. Šiuo metu Lietuvos keliuose stovi 147 stacionarūs ir 11 mobilių greičio matuoklių. Artimiausiomis savaitėmis bus pastatyti dar keturi.
Kiekvienais metais sekame eismo įvykių statistiką bei apsilankome kiekvienoje iš 178 „juodųjų dėmių” ir, jeigu reikia, įrengiame papildomas eismo saugos priemones”, - tvirtina pašnekovas.
Aplink Šiaulius
„Kokia situacija yra aplink Šiaulius? Kokių priemonių čia ketinama imtis, kad „neutralizuoti” „juodąsias dėmes”? - klausiame.
E. Skrodenis: „Šiaulių apskrityje yra 15 „juodųjų dėmių”. Priminsiu, jog mieste jos neskaičiuojamos – tam reikėtų kitokios metodikos. Pakalbėkime konkrečiau. Dvi „juodosios dėmės” yra ties Kairiais, 73-iame kelio Panevėžys-Šiauliai kilometre. Ten įrengtas greičio matuoklis, kuris sukinėjamas į vieną arba kitą pusę. Vis tik didelių investicijų čia neplanuojame: yra parengtas techninis projektas ir, rekonstruojant kelio ruožą, turėsime keturias eismo juostas ligi pat Šiaulių. Už sąvartyno, kur eina vadinamasis „popiežiaus kelias”, sankirtoje su Panevėžio plentu, bus įrengta turbožiedinė sankryža, ko gero, pirmoji Lietuvoje, su trimis centrais, kurioje eismo juostos persislinkusios viena kitos atžvilgiu bei atskirtos iškiliais borteliais. Šiaulių regione dar planuojame įrengti apie 10 iškilių salelių ties sankryžomis, kad greitis šitose vietose būtų mažinamas priverstinai”.
Viena „juodoji dėmė” yra ties Aukštelke. Anot pašnekovo, pastaruoju metu čia eismo įvykių nebėra, tačiau „naujas derlius” bus pradėtas skaičiuoti nuo 2010 metų vasario, o metodika reikalauja skaičiavimą tęsti, taigi, „dėmė” išlieka tik popieriuje. Ateity tokios „neveikiančios” „juodosios dėmės” bus žymimos kita spalva ar pan.
„Aukštelkėje įrengėme baltas gyvenvietę žyminčias lenteles – sumažėjo transporto greitis. Ten pagrindinę problemą kėlė per kelią vaikštantys pėstieji, nes netoli yra pensionas, autobusų stotelė, bažnyčia ir ežeras. Įrengėme taip pat šviečiančius pėsčiųjų perėjos ženklus, o šalutiniame kelyje - „gulintį policininką”. Po to eismo įvykių čia nebeužfiksuota”, - teigia E. Skrodenis.
Dvi „juodosios dėmės” pažymėtos išvažiavus iš miesto Kuršėnų kryptimi: ties Voveriškių sankryža ir susikirtimu su aplinkkeliu. „Čia didžiausia problema – trauka į sodus, - sako E. Skrodenis. - Beveik visi eismo įvykiai susiję su pėsčiaisiais. Planuojame toje vietoje įrengti pėsčiųjų taką iki skirtingų lygių sankryžos, sutvarkyti sankryžą su iškiliomis salelėmis į Voveriškius. Kita problema – platus kelias, viršijamas greitis ir neatsargus lenkimas. Sutemose dažnai kliudomi pėstieji, stumiantys dviračius arba karučius į sodus ir neturintys atšvaitų”.
Liko dar viena „karšta vieta”, kur aplkinkelis susikerta su Joniškio plentu. Ten, pasak E. Skrodenio, taip pat ketinama įrengti žiedinę sankryžą.
Palangos plento ruože tarp Voveriškių sankryžos ir aplinkkelio „telpa” net dvi „juodosios dėmės”. Čia eismo įvykius dažniausiai sukelia į sodus skubantys pėstieji.
Autoriaus nuotr.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo E. Skrodenio, „juodųjų dėmių” atsiradimą lemia ne vieno, bet keleto nepalankių faktorių toje vietoje koncentracija.
