Perfrazavus profesorių, sociologą V. Leonavičių, automobilio statymas yra tarsi vairuotojo vidinės kultūros testas.
Autoriaus nuotr.
 
 
 
 
 
 
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Iki 50 proc. draudžiamųjų įvykių vairuotojai patiria automobilių statymo aikštelėse. Tokio didelio įvykių skaičius paaiškinamas prastu matomumu, vairuotojų išsiblaškymu arba atstumo iki kito automobilio neįvertinimu. Vis dėlto, pasak vienos Lietuvos draudimo bendrovės Žalų administravimo skyriaus vadovo Nerijaus Giedraičio, automobilių statymo aikštelėse padaroma žala nėra didelė – sudužę žibintai, sulaužyti šoniniai veidrodėliai, smulkūs įbrėžimai arba įlenkimai įvairiose kėbulo dalyse. Šitokių žalų remonto išlaidos siekia 300–500 litų.
 
Žiemą prastesnis matomumas
 
„Iki 2009 m. lapkričio mėnesio užregistravome per 13 tūkst. tokio pobūdžio įvykių. Dažniausiai  didmiesčiuose, kuriuose automobilių koncentracija didelė, o vietų automobilių stovėjimo aikštelėse prie daugiabučių namų yra ribotai, – pasakoja N. Giedraitis.
 
Tamsiuoju metų laiku ženkliai suprastėja matomumas, nes anksti temsta, dažnai sninga arba krenta šlapdriba. Taigi, vairuotojai neįvertinę atstumų, vienas kitą „pastumdo”. Smulkios žalos taip pat dažnai patiriamos, kai automobiliai statomi labai arti vieni kitų arba paliekami labai siauri pravažiavimai”.
 
Tuo tarpu sociologas, profesorius Vylius Leonavičius teigia, kad vairuotojų elgesys, statant automobilį, galėtų būti aiškinamas dviem aspektais – „vėluojančio prisitaikymo“ ir bendresnės arba „foninės“ kultūros reiškiniu. „Visuomenei visuomet reikia tam tikro laiko prisitaikyti prie technologinių naujovių. Ne išimtis ir automobiliai. Per trumpą laikotarpį mes tapome ratuota tauta, tačiau taisyklių pažeidimai, nerūpestingas elgesys kitų vairuotojų atžvilgiu rodo, kad tinkamai naudotis automobiliais neturime pakankamai įgūdžių ir vėluojame prisitaikyti prie jų“.
 
Aikštelė kaip vairuotojo elgsenos testas
 
Kadangi dauguma mūsų turi automobilį, tai, anot V. Leonavičiaus, automobilių statymo aikštelė yra tarsi testas, atsispindintis bendresnį visuomenės pilietiškumo ir bendruomeniškumo jausmą. „Žmonės yra socialinės būtybės, o tai reiškia, kad jie turi dorovinių įsipareigojimų vienas kitam ir jaučia atsakomybę už savo veiksmus, galinčius turėti įtakos kitiems bendruomenės nariams. Tačiau mūsų moderni visuomenė jau nebe vientisa, o susiskaldžiusi ir anonimiška, taigi individo ryšys su visuomene tampa problemiškas, o įsipareigojimai vienas kitam tėra daliniai“, – teigia sociologas.
 
Anot jo, gali būti, kad susvetimėjimui, susiskaldymui bei mūsų bendravimo kultūrai įtakos turėjo ir neigiama gyvenimo totalitarinėje Sovietų Sąjungoje patirtis. Tuomet individų iniciatyva buvo slopinama, nes sistema reguliavo visos visuomenės ir individų tarpusavio santykius. Prievartiniais metodais konstruoti individų tarpusavio įsipareigojimai vertė dar labiau atsiriboti nuo socialinės aplinkos ir griovė pilietinę visuomenę. Taigi ne vertybėmis pagrįsta kontrolė, o plika prievarta lėmė, kad žmonės tapo skeptikais, cinikais, net egoistais. 
 
„Kalbant apie „prancūzišką“ automobilių statymą (kai trūkstant vietos kitas stovintis automobilis yra pastumiamas savojo automobilio bamperiu), šitoks savanaudiškas poelgis gali būti priskirtas ne vien tam, kuris stumdo aplink jį esančius automobilius. Savanaudis yra ir tas, kuris automobilį pastatė kitam vairuotojui nepalikdamas pakankamai vietos, nors tai padaryti galėjo“, – pažymi prof. V. Leonavičius. Pasak sociologo, „foninė“ kultūra ypač ryškiai atsispindi ekstremaliose situacijose. „Pavyzdžiui, jeigu žmogus skuba ir neranda kur pastatyti automobilį, jam iškyla pasirinkimo situacija, kurioje išryškėja „foninės“ arba bendresnės kultūros suformuoti prioritetai, t. y. ar jam visgi svarbiau pastatyti automobilį taip, kad jis netrukdytų kitiems, ar svarbiau jo susitikimas ir automobilį palieka nepaisydamas to, kad jis kitiems vairuotojams sukelia nepatogumų“.
 
Į mūsų klausimą, ar turima duomenų, kiek automobilių apgadinama Šiaulių miesto stovėjimo aikštelėse, N. Giedraitis teigė, jog jie nėra išskirti iš bendro duomenų srauto.
Kaip mus informavo Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius, statistinių duomenų, kiek šitokių įvykių būta mūsų mieste, nerastume, nes, pagal galiojančius įstatymus, jeigu eismo įvykyje žmonės nenukentėjo, šalys gali užpildyti deklaracijas ir kreiptis tiesiogiai į juos apdraudusią draudimo bendrovę.


 
Straipsnių peržiūros
94056198
Į viršų