Romualdas BALIUTAVIČIUS

Lietuviai perka naudotus automobilius. Ne todėl, kad jiems labiau patiktų pavažinėtos mašinos, bet kad naujos įperkamos toli gražu ne visiems. Nors ir esame Europoje, reikia pripažinti, kad pagal gyventojų pajamas liekame jos provincija. Net 95 proc. vairuojančių lietuvių renkasi kelerius metus naudotą (dažniausiai vakarų Europoje) transporto priemonę. Pagal šalies gyventojų skaičių, važinėjančių senesniais nei 5 metų automobiliais, pirmaujame Europos Sąjungoje. O naudotų automobilių prekyba užsiimančių žmonių metinė apyvarta Lietuvoje prieš kelerius metus siekė maždaug 5 mlrd. litų.

Šiaip ar taip, kaip nusipirkti techniškai tvarkingą ir savo kainos vertą naudotą automobilį – klausimas aktualus 9 iš 10 lietuvių. Juk tokia investicija visuomet susijusi su rizika, kurios neišvengia dargi solidžią patirtį turintys technikos žinovai. Kaip sumažinti tikimybę būti apgautam susiruošus į automobilių turgų? Apie tai mūsų šiandienos pokalbis su Šiaulių kolegijos Transporto inžinerijos katedros dėstytoju asistentu Ramūnu Ignatavičiumi.

„Jeigu jau nusprendėte įsigyti naudotą automobilį, pradėkite nuo firmos. Gal pirmiausia reikėtų pavartyti žurnalus bei pasidomėti, kurie iš jų genda rečiau, kurių atsarginės detalės yra pigesnės bei ilgesnis eksploatacijos laikas? Ir t. t. Kitas žingsnis – pasirinkti automobilio kėbulo tipą pagal tai, ką norėsite vežti: sedanas, chečbekas, karavanas, minivenas, kupė... Pavyzdžiui, chečbeko bagažinės tūris didesnis negu sedano – patogu vežant didesnį bagažą”, - pasakoja R. Ignatavičius.

Toliau renkamės degalų tipą: benzinas, dyzelinas ar dujos? Pasak technikos žinovo, pastaruoju metu šalyje labai išpopuliarėjo dyzeliniai varikliai, nes šis kuras pigesnis nei benzinas, o suvartojamų degalų kiekis – mažesnis.

„Panašu, kad žiemą automobilių su dyzeliniais varikliais savininkams problemų kyla daugiau?”

R. Ignatavičus: „Taip, problemų kiek daugiau, bet jeigu tvarkingas variklis – kodėl gi ne?

Būtina atkreipti dėmesį į ridą – automobilio nuvažiuotus kilometrus, nors čia kažką pasakyti ar patarti gana keblu. Dažniausiai ridometrai atsukami. Kiek pastebėjau pats, dažniausiai atsuktų parodymai yra tarp 170-180 tūkst. kilometrų. Kad ridometras atsuktas, galima pasakyti tik remonto įmonėje, bet dažniausiai pardavėjai tam „nepasirašo”.

Jeigu automobilio nuvažiuotų kilometrų skaičius kelia abejonių, verta pasidomėti jo technine būkle. Pradedame nuo variklio. Pirma, į ką  atkreipiame dėmesį, ar variklis yra švarus? Taip, pardavėjas gali jį nuplauti, bet paleidus variklį, didesni defektai pasimato. Atkreipiame dėmesį į tarpinių būklę: tarp galvutės ir vožtuvų dangtelio, į karterio tarpinės būklę. Jei variklis per daug sudilęs, kompresiniai žiedai praleidžia slėgį, tada slėgis atsiranda karterio dugne ir tepalai ima skverbtis per tarpiklius ir kt.

„Renkantis naudotą mašiną, reikėtų atkreipti dėmesį į aušinimo sistemos būklę. Veikiant varikliui atsukame plėtimosi bakelio angą: jei atsiranda burbuliukų arba skystis ima kilti, galima įtarti, jog yra trūkusi tarpinė tarp cilindrų bloko ir galvutės. Tada slėgis patenka į aušinimo sistemą ir aušinimo skystį varo lauk, - pataria R. Ignatavičius.

Dirbant varikliui, atsukame alyvos įpylimo angą: jeigu kamštis yra tarsi traukiamas prie kiaurymės korpuse, ta variklis tvarkingas, kompresija gera, o jei stumia atgal - variklis yra su defektu.

Patikriname slėgį cilindruose (kompresiją). Benzininių variklių  jis turi būti apie 13-10 atm, o dyzelinių – 24-34 atm.”

Daug gali pasakyti ir variklyje esanti alyva. Jei ištraukus matuoklį matomos antifrizo (aušinimo skysčio) žymės, greičiausiai yra pradegęs tarpiklis. O jeigu varikliui padirbus keletą minučių alyva yra klampi, o patrynus tarp pirštų limpa kaip medus, galima įtarti, kas į ją įpilta vadinamojo „daktaro”. Vėliau, pakeitus alyvą ar praplovus variklį, defektai netruks pasirodyti...

Žinančiam „kalba” ir išmetamųjų dujų spalva: jeigu išmetami dūmai yra mėlyni, vadinasi, sudilę žiedai ir deginama alyva. Gali būti sukietėjusios arba nesandarios vožtuvų gumelės kreipiančiose įvorėse. Juodi dūmai parodo degųjį mišinį esant per riebų. Tokį defektą dar galima sutvarkyti gana pigiai, reguliuojant maitinimo sistemą (įpurškimą arba karbiuratorių).

Jei varikliui užšilus iki 30-40 laipsnių iš išmetimo vamzdžio kyla garai (šaltam varikliui tai galima), vadinasi, gali būti trūkusi cilindrų bloko galvutė arba sudilusi tarpinė, arba į aušinimo skystį patenka tepalo.

Žinoma, pervis geriau perkamą automobilį apžiūrėti servise, bet ne visada jį parduodantis asmuo to nori, o jeigu ir sutinka, reikėtų rinktis kitą servisą, negu jo siūlomas. Geriausia, kai renkasi pats pirkėjas.

„Toliau apžiūrime automobilio saloną, - tęsia  R. Ignatavičius. - Įvertiname vairo būklę. Jeigu daug buvo vairuota, vairas tampa „slidus”, nudilęs, kaip, beje, ir valdymo pedalai ar pavarų perjungimo svirties antgalis.

Automobilio ridą išduoda ir jame esantys krėslai, jų nusidėvėjimo laipsnis. Reikia atminti, jog ypač daug yra slepiama po sėdynių  apvalkalais: nusėdėtas, nutrintas paviršius, pradegintos cigarete skylės, ir t. t.”

Perkamo automobilio kėbulas irgi reikalauja dėmesio. Apžiūrime, ar nesiskiria atskirų  jo vietų spalviniai niuansai? Ar nesimato įtrūkimų? Korozijos židinių? Einant pirkti, R. Ignatavičius pataria kišenėje neštis nedidelį magnetą. Jei automobilis buvo daužtas ir tos vietos glaistomos, šlifuojamos bei dažomos, magnetas bus traukiamas silpniau.

„Kiek leidžia sąlygos, reikėtų pažiūrėti automobilio važiuoklę, - sako pašnekovas. - Geriausia tai atlikti didesniu greičiu ir duobėtame kelyje, įsiklausant, ar nėra pašalinio triukšmo, ar nebarška amortizatoriai?

Neprošal patikrinti ir stabdžių sistemos būklę: kiek stabdžių sistemos bakelyje esama skysčio? Kokia stabdžių diskų būklė? Jeigu jie aprūdiję arba matosi rūdžių židiniai, stabdžių sistemą netrukus teks remontuoti, ji neefektyvi. Vieta, kur stabdžių kaladėlės liečiasi su disku, privalo blizgėti. O kartais ant disko atsiranda briaunelė. Leistinas jo aukštis – ne daugiau kaip 2 milimetrai.

Perkant nebenaują mašiną, reikia būti apdairiems, galbūt pasikviesti labiau tuos dalykus išmanantį giminaitį arba draugą. Šiaip ar taip, tai visuomet yra loterija”, - reziumuoja  R. Ignatavičius.