Kompiuterio ekrane stebima situacija. Viršutinėje dalyje, kairėje, pateikiamas technikos sąrašas, po juo – pasirinktos mašinos, buldozerio, vilkiko ar kt. duomenys. Žemėlapyje matyti tiksli technikos vieneto buvimo vieta, o apačioje pasirinktinai galima sekti daugelio jos parametrų (kuro sąnaudos, variklio apsukos, judėjimo greitis ir kt.) kreives.

Autoriaus nuotr. 

 

 

 

Romualdas BALIUTAVIČIUS

„Transporto kontrolės sistemos įdiegimas greitai atsiperka, ypač technikai naudojamas kuras. Pastebėjome, kad dabar vienas kuro litras „uždirba daugiau” ir kad jo užtenka kur kas ilgesniam laikui, negu anksčiau.  O turėdami prieš akis technikos išsidėstymą apskrityje, prireikus galime ją permesti iš vieno taško į kitą, pasirinkdami artimiausiai esančią, o ne siųsti iš vieno apskrities pakraščio į kitą”, - sako VĮ „Šiaulių regiono keliai” vyriausiasis mechanikas Audrius Nocius. Plačiau apie transporto kontrolės sistemą – mūsų šios dienos pasakojimas.

- Taigi nuo ko viskas prasidėjo? Ką duoda toji sistema?

- Pati pradžia buvo 2006-2007 metais. Transporto kontrolės sistema - pažangus, iš Vakarų atėjęs dalykas, leidžiantis bet kokiu momentu matyti mašinos ar kitos technikos geografinę padėtį, duomenis ir techninius parametrus apie judėjimą, variklio darbą, kuro sąnaudas, kada vairuotojas darbą pradeda, kada jį baigia, ir pan. Turime galimybę ne tik stebėti, bet, esant reikalui, įsikišti bei kontroliuoti situaciją.

Kompiuteryje renkami duomenys apie važiuojančios mašinos variklio apsukas, judėjimo greitį, kuro sąnaudas, akumuliatoriaus būklę ir daugybę kitokių  parametrų, kurie palydovinio ryšio dėka patenka į mūsų kompiuterį. Monitoriuje galime stebėti ne vien tik esamą padėtį, bet taip pat gauti ir archyvinius duomenis, t. y. kas buvo prieš parą, savaitę ar pan.

Šiuo metu esame įdiegę sistemas, informuojančias ne vien apie techninius mašinų duomenis, bet ir apie mašinų ir vairuotojų darbo laiką. Ką tai duoda? Jeigu, tarkime, mašina stovi, vairuotojas gali tuo metui dirbti kelio darbininku...

- Minėjote, jog duomenų perdavimas vyksta per palydovus?

- Nebūtinai. Dalis jų surenkama bei perduodama FM radijo bangų ruože, kitais atvejais turime privažiuoti ir duomenis nuskaityti nuo automobilyje, vilkike, buldozeryje ar kitoje technikoje sumontuotų daviklių. Yra mašinų, iš kurių informacija tiesiogiai perduodama į centrinį serverį, o iš čia - į mūsų darbo vietas. Maniau, jog su laiku visos didesnės ir mažesnės įmonės turėtų pereiti prie transporto kontrolės sistemų įdiegimo, nors mes šioje srityje nesame pirmeiviai – mieste esama ir daugiau įmonių, besinaudojančių šiuolaikinių technologijų teikiamais pranašumais”.

- Iš  to, kas pasakyta, susidarėme vaizdą, jog naujovių  įdiegimo svarbiausia priežastis –  noras efektyviai panaudoti turimą  techniką?

- Ne vien tai... Esame valstybės  įmonė ir turime saugiai naudoti patikėtą techniką.  Todėl kita dalyko pusė – vertybių apsauga. Mes dabar kiekvienu momentu žinome, kur yra ta ar kita technika, žinome, kokia jos būklė, ką veikia, kiek laiko stovi, jeigu stovi, ir t. t. Juk būna, kad technika paliekama objektuose (mūsų įmonė išsimėčiusi per 6 rajonus), o reikalinga ji kitoje vietoje.

Kita nemažiau svarbi fukcija – visos turimos technikos faktiškai sunaudoto kuro apskaita.

„Vis dėlto įdomu, kiek kainuoja šitoks technikos „elektronizavimas?”

- Nemažai. Bet tikrai mažiau nei 50 tūkstančių. O investicijos atsiperka. Gal ne visuomet tiesiogiai, bet kitais būdais. Pavyzdžiui, žiemą, barstant kelius, būna, kad po autoįvykio kažkas kaltina, girdi, kelininkai laiku nepabarstė slidaus plento. Turėdami duomenis kompiuteryje, matome, kada ruožas buvo barstomas, kada buvo įjungta barstančios mašinos papildoma įranga... Taigi minėta kontrolės sistema gali būti ir kaip įrodymas.

Anot pašnekovo, greičiausiai atsiperka kuro kontrolės sistema: vairuotojams dingsta galimybė  ir noras tuo piktnaudžiauti. Atsakingas asmuo gali patikrinti, ar vairuotojas nemeluoja, ar kelionės lape nurodytų kilometrų skaičius sutampa su sistemos užfiksuotu skaičiumi. Mato visus kuro įpylimus ir nupylimus. Su degalinių operatoriais atsiskaitoma kortelėmis, kuro bakuose sumontuojami elektroniniai davikliai, fiksuojantys degalų lygio svyravimus – šitaip nebelieka vietos žmogiškajam faktoriui bei visokiems piktnaudžiavimams.

- Kokius dar parametrus galite stebėt kompiuterio ekrane?

- Vienu metu stebima be galo daug visokių parametrų – visus juos būtų sunku ir išvardyti, - šypteli A. Nocius. - Fiksuojami netgi tokie jų, kaip mašinos generatoriaus darbas – žinome, kokiu režimu dirbama, kiek laiko variklis sukasi tuščia eiga, kada ir kuriam laikui degimas išjungiamas, matome akumuliatorių būseną, srovės stiprumą, elektroninio bloko darbo parametrus, GPS palydovinio ryšio darbą ir trikdžius, judėjimo greitį, nepertraukiamo vairavimo laiką, kada pradėtas ir kada baigtas darbas, kada ir kiek truko pertraukos... Ne, absoliučia kontrole šito nepavadinčiau, tačiau žinome tikrai daug apie kiekvieną objekte dirbantį technikos vienetą... Bet kurį grafiką ekrane galima išdidinti ir tada viskas matyti minučių tikslumu. Pavyzdžiui, štai šitas vilkikas šiandien darbą pradėjo septintą ryto, čia jo judėjimo greitis, o čia matyti, kiek vakar vairuotojas dirbo valandų, - A. Nocius rodo žymenis ekrane.

- Jeigu viskas eina ta linkme, gal vieną gražią dieną kabinose atsiras ir alkoholio garų jutikliai?..

- Nežinia, kaip bus... Tačiau jau dabar galime matyti, tarkime, kiek druskos žiemą barstytuvas išberia ant kelio bei kuriame kelio kilometre, ir panašius dalykus. Panaudojame ne visus gaunamus parametrus ir ne visas galimybes, pavyzdžiui, nelabai kur pritaikytinas kad ir toks parametras, kaip mašinos buvimo aukštis virš jūros lygio... Bet ir to, ką turime šiuo metu, yra daug.

- Kai kalbama apie konkrečios technikos sunaudojamą kurą  – viskas aišku. Tačiau kokią  praktinę reikšmę turi duomenys apie nuo mašinos pagaminimo pradžios suvartotų degalų  kiekį arba varikio dirbtų valandų skaičių?

- Štai šis naujas automobilis, skaičiuojant nuo jo pagaminimo, suvartojo 28 838 litrus degalų. Jo variklis per tą laiką dirbo 1869 valandas, nuvažiuota per 83 tūkstančius kilometrų. O praktinė viso to reikšmė  – matyti resursai, galima planuoti remontus, žinoti, kada ateina laikas keisti tepalus ir filtrus, kada reikia keisti padangas, ašis, guolius... Mums, mechanikams, techniškai aptarnaujantiems turimą techniką, šitokia informacija yra visapusiškai naudinga.

- Prižiūrėti ir tikrinti suplaukiančią informaciją reikalingas žmogus, ko gero, ir ne vienas?

- Kiekvienoje tarnyboje turime atsakingą asmenį, surenkantį informaciją apie tame bare dirbančią techniką. Mano užduotis labiau kaip koordinatoriaus.

- O kaip dirbantieji? Ar patenkinti šitokia kontrole? Juk dažnai naujovės sulaukia nemažai priešiško požiūrio?

- Kaip čia pasakius... Nelabai džiaugiasi. Nors kokios bėdos arba ligos atveju įdiegta transporto kontrolės sistema gali pasitarnauti. Daugelis mašinų turi telefonus, todėl kilus problemoms arba sugedus, arba norint pasiklausti, arba anksčiau užbaigus numatytus darbus, dirbantysis gali mums skambinti fiksuotu numeriu, lygiai kaip ir mes jam.

Atvejų, kad įranga būtų  piktybiškai gadinama, dar nepasitaikė. Dar noriu priminti, kad naujovės diegimą skatino Lietuvos automobilių kelių direkcija, tačiau atliekamų pinigėlių turėjome ieškoti patys – kaip norite, taip sukitės.