Romualdas BALIUTAVIČIUS

Vis dažnesni lietūs pranašauja, jog ruduo nebe už kalnų. O su trumpesne diena, su krituliais bei žemėjančia oro temperatūra automobilininkams iškyla ir papildomų  problemų, ypač, jeigu automobilis nebe pirmos jaunystės.

Į ką turėtų atkreipti dėmesį automobilių savininkai? Kokių staigmenų gali pažerti šis metų laikas? Mintimis dalijasi Šiaulių kolegijos transporto inžinerijos studijų katedros dėstytojas asistentas Ramūnas Ignatavičius.

- Pradėsime kiek iš toliau... Kol lietuvius vargino kaitra, kai kurias Vakarų ir Vidurio Europos šalis maudė liūtys. Televizijos reportažuose matėme gatvėse paliktus apsemtus arba vandens srautų nešamus vakariečių automobilius. O juk labai tikėtina, kad jau greitai ši „permirkusi” technika pasieks Lietuvą?

- Nusipirkus tokį egzempliorių  gali tekti nemažai paplušėti remontuojant automoblio elektros-elektroninę  įrangą. Paprastai nuo vandens genda jutikliai arba automobilio „smegenys”  - kompiuteris. Kai kuriuose automobiliuose elektroninė įranga yra neapsaugota nuo drėgmės poveikio. Dėžutės, kuriose montuojami kompiuteriai, nėra hermetiškos ir vanduo gali patekti į vidų. Tokiu atveju pirmiausia ima oksiduotis kontaktai, galimas ir trumpas jungimasis. Trumpai drūtai, automobiliai, kuriuos šiandien gamina pramonė, visiškai nepritaikyti plaukioti vandenyje ar po vandeniu. Ypač tai pasakytina apie „Renault” markės automobilius, nes ir pats turiu panašios nemalonios patirties... Pavyzdžiui, saugiklių dėžė visai nepritaikyta drėgnam klimatui...

Ir kitoms mašinoms, ypač  senesnėms ir be gaubto po varikliu, vanduo gali pridaryti visokių  nemalonumų: sudrėksta skirstytuvas, pramušamas skriejikas arba dangtelis, uždegimo žvakių laidai ir pan.

- Regis, dyzeliniams varikliams visa tai negresia?

- Čia galima kita, kur kas didesnė problema: jeigu per oro filtrą į degimo kamerą  patenka drėgmės, gali atsitikti taip, kad trūksta cilindrų  blokas arba sulinksta alkūninis velenas. Žinoma, deformacija nedidelė, bet juk viskas suleista šimtųjų milimetro dalių tikslumu... Nors kartais dyzeliniai varikliai (ypač jaunimo) laikomi „neužmušamais”, per oro padavimo sistemą vidun patekusi drėgmė gali pridaryti daug bėdų. Ir tai pasakytina apie automobilius, kuriuose oro padavimo sistema yra sumontuota žemiau, radiatoriaus grotelių lygyje. To pakanka, kad važiuojant didesniu greičiu per balą vanduo patektų į sistemos vidų (vanduo labai lengvai praeina pro oro filtrą).

- Ką  dar reikėtų prisiminti artėjančio rudens akivaizdoje?

- Važiuojant per ant kelio dangos telkšančias balas, žinomas toks reiškinys, kaip akvaplaningas. Lietuviškiau būtų „vandens pleištas” - momentas, kai tarp kelio dangos ir automobilio ratų dingsta sukibimas ir automobilis kuriam laikui tampa nevaldomas. Dažniausiai nevaldomi tampa priekiniai ratai.

Kitas panašus reiškinys, kai važiuojant per vandens balą ratus veikianti jėga išplėšia iš rankų vairą. Labai dažnai dėl tos priežasties jauni bei nepatyrę vairuotojai pakliūva į avarines situacijas. Žinoma, taip gali atsitikti ne vien jiems – be kam. Ir kuo didesnis važiavimo greitis, tuo didesnė jėga veikia automobilio ratus, o kartu ir didesnė tikimybė pakliūti į aprašytąją situaciją.

- Ankstyvosios šalnos irgi gali pridaryti nemalonumų  vairuotojams?

- Taip. Ir ne tik šalnos. Nukritę seni lapai, sakyčiau, ne mažiau pavojingi šituo požiūriu. Ant šlapios kelio dangos lapai prilimpa, pūva ir sukibimo koeficientas tarp ratų ir kelio dangos šiuo atveju yra artimas sukibimui su apledėjusia kelio danga.

Ir dar. Kadangi rudenį  būna daug kritulių, reikėtų iš anksto pasirūpinti stiklo valytuvais. Geras matomumas – vienas iš svarbiausių saugaus važiavimo veiksnių. O jeigu kėbulas linkęs į koroziją, kol dar sąlyginai sausa, pats metas pasirūpinti antikorozinėmis dangomis ir pan. Esant aukštesnei temperatūrai antikorozinės dangos greičiau išdžiūva, geriau sukietėja ir geriau sukimba su automobilio kėbulo paviršiumi.

- Reikia manyti, jog trumpėjant šviesiam paros metui, automobilio žibintų reikšmė irgi didėja?

- Taip. Šviesas būtina sureguliuoti, nes kitiems eismo dalyviams į akis spiginantys automobilio žibintai tamsiu paros metu sukelia ne pačius maloniausius pojūčius, akina. Taip pat būtina pasitikrinti ir automobilio šildymo sistemą. Aptraukti drėgme langai važiavimą labai apsunkina ir daro nesaugų ar net apskritai nebeįmanomą. Taigi automobilio salonas turi būti gerai prišildytas. Labai dažna prasto šilumos sistemos automobilyje funkcionavimo priežastis yra sugedęs termostatas. Kartais neveikia elektros ventiliatorius, oro padavimo kanalai užsikemša senais lapais ar kt. Reikėtų patikrinti ir vadinamąsias vandens nubėgimo angas, kad nebūtų užsikimšusios lapais, purvu ar kt.

Dažnas naujesnis automobilis papildomai turi sumontuotą salono oro filtrą – irgi reikėtų pasidomėti jo būkle, o dar geriau prieš žiemą  šį filtrą pakeisti. Tada į saloną bus tiekiamas ne tik švaresnis oras, bet, tuo pačiu, efektyviau funkcionuoja ir klimato kontrolės sistema.

- Iki to meto, kai keisime padangas į žiemines dar geri du mėnesiai, bet vis dėlto...

- Jeigu žieminės padangos susidėvėjusios, pats laikas pasiieškoti kitų. Nevertėtų to atidėlioti paskutinei spalio savaitei, kuomet ir kainos (padangų bei jų montavimo) šoktels aukštyn, ir eilės bus didesnės, ir pasirinkimas ne toks didelis. Juk ne veltui dar sakoma, jog „roges ruošk vasarą”.