Romualdas BALIUTAVIČIUS

Į „Šiaulių naujienų” korespondento klausimus atsako Stasys Brundza – dešimt kartų SSRS autoralio čempionas, absoliutus „Europos turo” čempionas, daugelio tarptautinių ralio lenktynių nugalėtojas bei prizininkas.

 

- Dažnas jaunas vairuotojas įsitikinęs, jog specifinis, garsus, „plerpiantis” automobilio garsas yra aiškus „forsuoto variklio” požymis...

 

- Nebūtinai. Gali būti, kad pakeistas duslintuvas ir įdėtas sportinis, bet tai nebūtinai prideda galingumo, kadangi gamintojai juos gamina konkrečiai išmetimo sistemai. 

 

- Dažnas ir šiandien kreivai žiūri į moteris vairuotojas, esą, argumentas, kad jos vairuoja atsargiau ir t. t., tik rodo negebėjimą laisvai jaustis prie vairo, prastesnę reakciją... Girdi, jeigu tai tiesa,  formulės lenktynėse vyrų bei moterų turėtų būti apylygiai...

 

- Nežinau, ką ir pasakyti... Pavyzdžiui, pakeiskite mūsų D. Visocką moterimi... Matyt, yra dalykų, kur tokie pakeitimai nelabai pavyktų, tas pats pasakytina ir apie Formulės lenktynes. Šiaip moterys vairuoja atsargiai. Gal jos turi mažiau praktikos, mažiau važinėja, bet, kita vertus, žinau moterų, kurios puikiai jaučia automobilį.

 

- Ar tiesa, jog moterys labiausiai mėgsta nedidelius, apvalainų formų automobilius?

 

- Nemanyčiau. Yra tokių, kurioms patinka, tarkime, „Audi Q6“ arba „Land Rover”.

 

- Ar tiesa, jog perkant naudotą automobilį – svarbiausias faktorius yra pagaminimo metai ir nuvažiuoti kilometrai (rida)?

 

- Dar svarbu yra sąlygos, kuriomis buvo važinėta. Viena, jeigu automobilis tuos kilometrus nuvažiavo Baltarusijoje, kita – jeigu Lietuvoje, ir dar geriau, jeigu buvo eksploatuojamas, tarkime, Vokietijoje. Kita vertus, ten leistini didesni greičiai, vadinasi mašina greičiau dėvisi... O jeigu mašina iš Norvegijos arba Švedijos, ko gero, ji labiau apsaugota nuo korozijos.

 

- Laikoma, jog didelis automobilių su vairu dešinėje trūkumas – nepatogumai kaire ranka perjungiant pavaras. Ką galite pasakyti?

 

- Didžiausias trūkumas yra tai, kad lenkimo momentu turi iškišti kone visą automobilį tam, kad pamatytum, ar neatvažiuoja kas iš priekio? Žiūrėk, kairę pusę dar gali ir nunešti, kas yra labai pavojinga.

 

- Paplitęs „tikėjimas” jog „statistinis” japoniškas automobilis genda kur kas rečiau, negu panašus vakarietiškas?

 

- Nebūtinai. Turiu statistiką, kuria remiantis, galėčiau teigti, jog, priklausomai nuo amžiaus, gali būti geresni ir japonų, ir vokiečių, ir bet kurioje kitoje šalyje pagaminti automobiliai. Juk žinome, jog neseniai „Toyota” gamintojai turėjo problemų dėl akseleratoriaus, dėl to pasitaikė nelabai gerų įvykių ir daug mašinų teko nemokamai tvarkyti. Šitaip „Toyota” šiek tiek susigadino savo reputaciją. O šiaip japoniški automobiliai yra geri, europietiško lygio...

 

- Manoma, jog dujiniu kuru varomi varikliai tarnauja trumpiau...

 

- Pats nesu važinėjęs – negalėčiau pasakyti. Bet, ko gero, taip yra, kadangi tiek benzinas, tiek dyzelinas turi ir šiokias tokias tepimo savybes, ko, deja, neturi dujos.

 

- Ar tiesa, kad kuo daugiau visokios „elektronikos” prikimšta mašina, tuo sunkiau sugedus kelyje pačiam priversti ją važiuoti?

 

- Ko gero, net neįmanoma (juokiasi). Tokiai mašinai dargi akumuliatoriaus negalima atjungti ilgesniam laikui - visa elektronika „išeis iš proto”. Tačiau tai, kas pasakyta, netinka senesniems automobiliams, pavyzdžiui, aš turiu 1998 metų „Bentley”, tai sykį akumuliatorių buvau atjungęs dviem mėnesiams. Ir nieko. Atėjau, įdėjau, pajungiau kontaktus ir važiuoju.

 

- Ar tikrai turbovariklių remontas sudėtingesnis ir gerokai brangesnis negu kitų?

 

- Žiūrint, ką remontuosime? Žinoma, dar prisideda turbina, kuri dirba aukštais sūkiais, ir jeigu išeina iš rikiuotės, garantuotos papildomos išlaidos...

 

- Vyrauja įsitikinimas jog didžiausia pavojų sau ir aplinkiniams kelia vadinamieji greičio mėgėjai. Ar tikrai leistiną greitį viršijantys pavojingesni už važiuojančius ir manevruojančius pernelyg lėtai?

 

- Patys jie nėra pavojingesni, tačiau pavojų kelia tai, kad jie erzina normaliu greičiu važiuojančius vairuotojus. Antra, jeigu greitkelyje 70 km/h juda mašinytė, o ją nori lenkti ”refrižeratorius”, žiūrėk, besitaikant, jam už nugaros visa kolona gali susidaryti. Taigi lengvasis automobilis turėtų važiuoti taip, kad jo nereikėtų lenkti tam sunkvežimiui...

 

- Ar tiesa, kad visureigiai, vadinamieji „džipai”, kuro suvalgo daugiau už tokio pat litražo kitų tipų automobilius?

 

- Taip, visureigiai kuro suvartoja šiek tiek daugiau. Ir nebūtinai „džipai”. Paimkime, kad ir „Audi Quatro”... Kodėl? Yra daugiau mechaninių dalių, didėja pasipriešinimas ir kažkiek padidėja kuro nuostoliai. Yra didelių visureigių, kuriems įjungus priekinį tiltą, jauti, ypač pasukdamas vairą, kaip automobilis stoja.

- Ar visus būdingos kėbulo formos ir du varančiuosius tiltus turinčius automobilius jau galima vadinti visureigiais?

 

- Džipas („Jeep”) tai automobilio markė. Kartu taip dažnai vadinami ir bet kurios markės visureigiai. Yra dar vadinamieji „parketiniai” visureigiai, kuriuos visureigiais vadinti nebūtų visai tikslu. Tada ir „Audi Quatro” galima būtų pavadinti visureigiu, nes visi ratai varomieji... Arba „Audi Allroad”, kuri pasikelia aukščiau, bet kurios džipu turbūt nepavadinsi...

 

- Tęsiant visureigių temą... Pastebėta, kad neretai šios mašinos tampa įvaizdžio dalimi: iššoka treninguotas, šliurėmis avintis vyrukas į „džipą” ir nurūksta į už puskilometrio toje pačioje gatvėje esančią parduotuvę...

 

- Šie automobiliai būna aukštesni, o nuostoliai dėl trinties transmisijoje – didesni, forma ne tokia aptaki, vadinasi, ir dėl oro pasipriešinimo kuro sąnaudos išauga. Žinoma, jeigu tai įvaizdžio dalis... (Juokiasi). Aš irgi važinėju visureigiu „Range Rover”, kadangi gyvenu kaime ir kelias čia prastesnis, kenčia pakabos. O žiemą dar ir užpusto. Taigi turėti visureigį - normalu.

 

- Netolimoje praeityje itališki „Fiat” automobiliai buvo laiko „šaltais”, esą jų šildymo sistema nepakankama efektyvi mūsų žiemoms...

 

- Sunku pasakyti. Paimkime tą pačią „Ladą”, kurią darė „Fiat”... Kai sportinėms varžyboms gavome pirmus „Žiguli” (apie 1970 metus), važiavome iš Toljačio spiginant 30 laipsnių speigui apsivilkę vien treningėlius (juokiasi). Taigi žiūrint kam mašina pritaikyta. Čia gal reikėtų klausti šiauriečių?

 

- Yra paplitusi nuomonė, jog dyzeliniai „Peugeot” varikliai yra tiesiog „neužmušami”, t. y. yra kone amžinieji varikliai...

 

- Nežinau, kiek tai tinka „Peugeot” varikliams, bet paimkime ir kitų automobilių markių dyzelinius variklius – labai didelis suspaudimo laipsnis, savaiminis užsidegimas, tolygi detonacija – jie žymiai tvirtesni. Tvirtesni blokai ir kitos detalės. Neturiu tokios informacijos, kad „Peugeot” išsiskirtų iš kitų.

 

- Nemažai kas saugiausiais laiko „Volvo” markės automobilius?

 

- Prieš 30 metų gal taip ir buvo. Dabar jeigu pažvelgtume į bandymų (crash test) duomenis,   nesaugų naują automobilį nelabai ir rastume. Naujausios saugumo priemonės įdiegtos ir „Mercedes”, ir BMW, ir kitose markėse, taip kad šnekos apie išskirtinį „Volvo” automobilių saugumą kažkiek primena legendą.

 

- Ar tiesa, kad garsesnių markių automobilių eksploatacija ir remontas yra brangesni vien todėl, kad savininkui reikia mokėti dar ir už „firmos ženklą”?

 

- Galbūt kažkiek taip ir yra, bet tarp koncernų irgi vyksta arši konkurencija... Garsių, žinomų gamintojų automobiliai yra žymiai saugesni, su daugiau aktyvių ir pasyvių saugos priemonių: sukiojasi žibintai, patys sustoja „pamatę” kliūtį, turi nakties matymo prietaisus – galima pamatyti ant kelio išėjusį žvėrį arba žmogų, ir pan. Galbūt kalti pardavėjai, kurie ne visada išaiškina, už ką pirkėjas moka, o tie mano, kad brangiau moka už „žvaigždę” arba „žiedus”. Juk vedančiųjų gamintojų automobiliai yra brangesni, bet kartu ir žymiai tobulesni bei saugesni.

 

- Vyrauja įsitikinimas, jog autoavarijose labiau nukenčia važiavusieji mažalitražėmis mašinomis.

 

- „Fiat 500” per bandymus gavo net penkias žvaigždutes, kas lyg ir paneigtų tokį požiūrį, bet, mano manymu, erdvė susidūrus išlieka, nes masė tokio automobilio maža, „snukutis” mažas ir nėra labai kam ten deformuotis. Tačiau energiją susidūrus kaip tik sugeria besideformuojančios kėbulo detalės. Todėl vienas dalykas, kai „priekio” yra tik pusmetris, kitas - kai pusantro metro. Tada lėtėjimo kelias ilgesnis, galų gale mažiau apkraunami ir vidaus organai, jeigu smūgis stiprus. Mano asmeninė nuomonė – automobilis turi būti pakankamų gabaritų.

 

Labai mažų gabaritų automobiliukas „Smart” kartą Vokietijoje išlindo iš šalutinio kelio į greitkelį, o didelio sunkvežimio vairuotojas jo net nepastebėjo (!) ir dar kurį laiką stūmė savo priekiu... Čia jau tam tikri mažo automobilio minusai.

 

- Pabaigai du panašūs klausimai. Ar tikrai atviri automobilio langai didina kuro sąnaudas?

 

- Taip, didina, nes suprastėja automobilio aptakumas dėl susidarančių oro sūkurių.

 

- Taip pat yra nemažai manančiųjų, jog dėl žieminių padangų automobilis suvartoja daugiau kuro, negu važinėdamas su vasarinėmis padangomis?

 

- Buvo atliekami bandymai. Geros žieminės padangos pasirodė mažiau veikiančios kuro suvartojimą negu prastos vasarinės. Bet jeigu paimtume normalias tos pačios firmos bei tų pačių matmenų žiemines ir vasarines padangas, matytume, jog kuro sąnaudos su vasarinėmis bus mažesnės. Žieminės padangos gerai ant drėgno kelio – gerina sukibimą.