Romualdas BALIUTAVIČIUS

Dažnai tenka gauti skaitytojų skundų dėl servisų darbo: vienas teigė matęs servise paliktą remontuoti savo automobilį važinėjantį mieste, kitas įtikinėjo, kad servise keista detalė nelaikė nė poros savaičių – matyt, „įkišo” seną, o trečias vos infarkto negavo pamatęs triženklę serviso sąskaitą... Šiaulių autoservisų asociacija veikia jau dvejus metus. Vienas iš jos tikslų – užtikrinti, kad  panašūs nesusipratimai tarp kliento ir serviso įmonių būtų kuo retesni. Pasakoja Anatolijus Kirjazovas, Šiaulių autoservisų asociacijos vadovas.

 

 

„Asociacija susikūrė 2008 metais. Akstinas - noras aprėpti įmones, užsimančias automobilių servisu. Noras pakelti atliekamų darbų kokybę, mažinti servisų klientų nusiskundimų skaičių, - pasakoja A. Kirjazovas. - Juk neužtenka vien įsisteigti įmonę bei pasiskelbti: „Atlieku remontą!” Dar turi būti laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, norminių aktų...

 

Laikas bėga, keičiasi reikalavimai. Jei esi serviso savininkas, privalai turėti sudaręs sutartį su atliekų surinkėjais. Anksčiau, pavyzdžiui, daug kas atliekas versdavo į patvorį – tai tiesiog nebuvo reglametuota. Ar kas pasidomėjo, kur deda atliekas  garažuose veikiančios įmonėlės? Kur pilami atidirbę tepalai? Vargu”.

 

Anot pašnekovo, dar dažnas savo mašiną remontuoja tik tada, kai ima „byrėti“ detalės. Arba nusipirkus naują automobilį ir pasibaigus jo garantiniam aptarnavimo terminui, neretai „pamirštama” laiku apsilankyti servise, atlikti numatytas procedūras. Kol važiuoju – važiuoju...

 

„Prastėjant ekonominei situacijai, mašinos genda, o apie saugumą mąstoma mažiausiai, - konstatuoja pašnekovas. - Autoservisų asociacija bandys perkelti šių ir kitų problemų sprendimą į naują lygmenį”.

 

Gal vis tik atsakymas - ne kažkieno piktybiškas nenoras važinėti saugiai, bet kitas – paslaugų kaina. Dažnai tenka girdėti skundžiantis, jos autoservisas „nuplėšė” 250-300 litų, kai už tą pačią garažėlyje būtų pakakę sumokėti perpus mažiau?

 

„Vien kaina visko nerodo, - sako A. Kirjazovas. - O asociacijos tikslai žymiai platesni. Tarkime, mašinos draudimas. Pavyzdys: servisui paliekate savo automobilį. Reikia po remonto išvažiuoti į gatvę išbandyti, kaip važiuoja, ir čia – avarija? Klausimas: kas atsakingas? Jei leistume, kad atsakinga įmonė, didelės išlaidos gali ją pribaigti, nes visi žinome, kiek gali kainuoti naujas retas automobilis... Asociacija yra priėmusi nutarimą, kad jos nariai privalo turėti civilinės atsakomybės draudimo polisą.

 

Reikalavimai mašinoms nuolat griežtėja, reikia rūpintis ir darbuotojų kvalifikacija... Reikia, kad kažkas tikrintų remonto kokybę (techninių apžiūrų centrai?) ir mes galėtume dirbti, atsižvelgdami į tuos reikalavimus. Visa tai turi būti reglametuojama. Dabar kaip? Atvažiuoja į servisą žmogelis. Po apžiūros pateikiame visą sąrašą darbų, to, ko reikia, kad jo mašina būtų techniškai tvarkinga. O jis: „Padarykite tik tiek, kad aš galėčiau važiuoti...” Ir išrieda pro vartus... Įsivaizduojate, kuo tai kvepia? Gal kitur pasaulyje tokios mašinos net neišleistų iš serviso!”

 

„Gal viską lemia kaina? Ar servisai teikia galimybę už paslaugas atsiskaityti lizingu?”- domimės.

 

„Yra tokia galimybė. Tačiau ir tokiu atveju jūs, kaip vartotojas, sau nustatote tam tikrą „piniginę ribą”, kuri techniniu požiūriu gali neatitikti realybės. Ir mes neturime jokių galių priversti jį pakeisti savo požiūrį“, - įsitikinęs pašnekovas.

 

 

„Sakėte, jog Autoservisų asociacija gyvuoja jau dveji metai. Ką rimto, ką gero nuveikėte per tą laiką?“

 

„Peržiūrėjome visus reglamentus: ko reikia, kokia turi būti solidi, tvarkinga įmonė? Tai siekiamybė. O reikalavimų labai daug, visas sąrašas, pradedant tvarkinga, sertifikuota įranga. Kad ir tas pats manometras... Jis turi būti metrologiškai patikrintas.

 

„Tačiau kontroliuoti galite tik asociacijai priklausančias įmones?”

 

A. Kirjazovas: „Taip. Jeigu esi narys, tai ir prisiimi sau įsipareigojimus, aukščiau keli „kartelę”. Esame sukūrę ženklą, su kuriuo eisime į rinką. Kiekviena asociacijai priklausanti įmonė turės teisę šį ženklą vartoti kartu su savo rekvizitais. Tarytum priminimą, jog savo veiklai jos taiko aukštesnius reikalavimus. Tai garantas, tiksliau, siekiamybė...”

 

A. Kirjazovo teigimu, šiu metu asociacija jungia 17 įmonių.

 

„Sunkmečiu atsirado įmonių skolininkių, kitos pasiskelbė bankrutuojančios, ėmė migruoti, daryti nuostolius. Buvo priimtas sprendimas kreiptis į skolų priežiūros įmonę ir pasirašyti sutartį, kuria remiantis būtų galima procesą kažkiek kontroliuoti, - pasakoja A. Kirjazovas. -  Kaip būdavo iki tol: ta pati įmonė sudaro sutartį su keliais servisais. Kai vienas servisas už skolas blokuoja jiems aptarnavimą, tada bėga į kitą ir toliau ten daro nuostolius. Tai bendra problema, susidedanti iš mažyčių dedamųjų, o mūsų asociacija bando moderuoti santykį tarp servisų ir jų klientų. Asociacijos nariai visiškai sutinka su tuo, kad, jeigu mes vieni į kitus nebežiūrėsime kaip plėšrūs žvėrys, nebežiūrėsime į kolegas kaip į savo konkurentus, tokius ir kitus bendrus klausimus galėsime sėkmingai spręsti kartu. Galiausiai ir čia laimės klientas”.