Romualdas BALIUTAVIČIUS

Labai simboliška, kad pokalbio išvakarėse su žinomais šiauliečiais, automobilių ralio meistrais Giedriumi Kriptavičiumi, Ričardu Abelkiu bei Gvidu Repšiu iškrito pirmasis sniegas. Taigi, nori nenori, sulaukėme žiemos, su kieme apšalusiais automobiliais, sniego kauburiais ir sudėtingomis eismo sąlygomis. Ką turėtų žinoti sėdantieji prie mašinos vairo? Apie tai mūsų tolesnis pokalbis.

Saugus atstumas, geros padangos

„Pradėkime nuo paprastų dalykų, kuriuos naudinga pakartoti, - sako R. Abelkis. - Žiemą labai svarbu laikytis saugaus atstumo iki kitos, priekyje važiuojančios transporto priemonės”.

„Pirmas sniegas, tiksliau, sniego ir vandens tyrė, yra labai pavojinga, - antrina G. Kriptavičius. - Blogiau negu ledas. Be to, dar nespėjome persiorientuoti į važinėjimo žiemą specifiką, nors vėlų rudenį rytais asfaltą vietomis jau dengdavo plonas ledas...

Svarbu būti atsargiems važiuojant per viadukus, nes žemė dar turi šiek tiek šilumos, o viadukas peršąla bei pasidengia ledu greičiau – kiekvieną žiemą čia pasitaiko visko. Svarbu dar ir paros metas: vieną naktį važiuoju – kelias šlapias, o pusę septintos rytą pasidengė ledu. Nepastebėjus laiku šitokių permainų galimos nemalonios staigmenos...

Jūsų, profesionalų, požiūris į važinėjimą žiemos metu su universaliomis padangomis?

R. Abelkis: „Yra vasarinės padangos, yra ir žieminės. Universalios netinka nei žiemai, nei vasarai: vasarą dyla, o žiemą – ne tokios saugios”.

G. Kriptavičius: „Priklauso nuo jų kainos ir to, kad kitas žiemos metu mažai važinėja, gal ir nieko variantas... Tik vairuoti reikia atsargiau”.

G. Repšys: „Universalios padangos nelabai tinka mūsų žiemoms... Gal jos labiau tiktų kur nors Olandijoje ar Prancūzijoje, kur sniegas pasirodo trumpai, kartą ar du per metus”.

„Čia kaip ir sekse: gerai „gumai” gailėti pinigų nereikėtų”, - juokiasi G. Kriptavičius iš savo kalambūro.

Netrukus vyrai prieina vieningos nuomonės, jog ant apledėjusios dangos vis tik geriausios yra dygliuotos padangos. Ir stabdymo kelias jų trumpesnis negu kitų. Tiesa, esama tam tikro nepatogumo važiuojant - kyla didesnis triukšmas, be to, staigiai stabdant didesnė tikimybė, kad kas nors įvažiuos į jūsų automobilį iš užpakalio... G. Kriptavičiaus nuomone, dygliuotos padangos važiuojant asfaltuota danga yra slidesnės nei vien guminės. Be to, gatvėse pakanka duobių, kurios „išretina” dyglius.

Ir jei Lietuvoje kol kas dar nedraudžiama važinėti dygliuotomis padangomis, situacija kai kuriose Vakarų Europos valstybės yra kitokia. Taigi, prieš vykstan į užsienį reikėtų pasidomėti ir, jeigu kas, bagažinėn įsimesti padangų pamainą.

„Šiaurės Europoje, pavyzdžiui, Norvegijoje, žiemą važinėjama tik su dygliuotomis padangomis. Pamatę, jog atvykai su paprastomis žieminėmis padangomis, jie labai stebisi”, - sako vienas iš ralio meistrų.

Jeigu „sumėto”

Ką daryti, jeigu pajautei, kad mašinos ratai pradeda prarasti sukibimą su kelio danga?

„Jokiu būdu negalima staigiai kirsti stabdžiais, - pataria vyrai. - Verčiau sumažinti apsukas ir pabandyti išvairuoti arba stabdyti persijungus į žemesnę pavarą. Arba stabdžio pedalas paspaudžiamas kelis kartus, trumpai ir po nedaug. Bet koks staigus veiksmas: stabdymas, akceleratoriaus pedalo paspaudimas, vairo sumetimas... gali būti lemtingas.”

Anot ralio meistrų, per vis geriau vairavimo įgūdžius įgyti nuošalesnėje aikštelėje. Pabandyti pastabdyti, patyrinėti, kaip ištiesinti automobilio judėjimo kryptį... Tokie dalykai turi būti pasąmonėje, nes ištikus ekstremaliai situacijai galvoti dažniausiai nebėra kada.

G. Repšys: „Kiekviena vairavimo mokykla turėtų įsirengti aikštelę vairavimo įgūdžiams šlifuoti. Kiek žinau, panašių dalykų niekas nemoko, dargi teorijos nėra, ką daryti vienu ar kitu sudėtingu atveju. O naujokui išduotas vairuotojo pažymėjimas reiškia tik tiek, kad jis pramoko eismo taisyklių, tačiau pakliuvus į ekstremalias situacijas to per maža”.

„Naujesniuose modeliuose esti stabilumo kontrolė”, - sako G. Kriptavičius. Ir čia pat priduria, jog geriausia, kaip vairuotojas instinktyviai imasi teisingų veiksmų, o šito neišmoksi per žiemą slystelėjęs vos kartą kitą.

„Naujoko sindromas: atsitikus pavojingai situacijai užmina stabdžius, kad tik viskas greičiau baigtųsi...” - šypteli R. Abelkis.

„Kitas svarbus momentas - pasirinkti saugų važiavimo greitį žiemą, - tęsia G. Kriptavičius. - Jeigu slidu, nelėk kaip akis išdegęs.”

Tarkime, mašinos galą ėmė „nešti” į dešinę pusę. Į kurią pusę reikėtų sukti vairą norint ją išlyginti?

„Tokiu atveju vairas irgi sukamas dešinėn ir padidinamos apsukos. Jei vairą „sumesi“ priešinga kryptimi, automobilis slidžiame kelyje gali imti suktis kaip vilkelis. Netgi teisingi veiksmai negarantuoja rezultato: jeigu mašinos varomieji ratai gale, gali staigiai mesti į priešingą pusę... Kitaip tariant, mašina gali tapti nevaldoma visai”, - teigia G. Repšys.

Visi trys pašnekovai sutaria, jog žiemą vis tik saugiau važinėti automobiliu, kurio varomieji ratai yra priekyje. Dar geriau, kai varo visi keturi ratai, tačiau „sumėčius”, anot G. Kriptavičiaus, suvaldyti tokią mašiną būna kur kas sunkiau. „Jeigu matai, kad nebesuvaldysi, per vis geriau savo „bolidą” nukreipti į sniego pusnį – mažiau nukentės ir automobilis, ir juo važiuojantys. Bet kuriuo atveju geriau, negu rėžtis į kitą transporto priemonę, žmogų, stulpą arba medį”, - pataria jis.

„Įvertinus situaciją didesnę sankryžą geriausia kirsti viena kuria pasirinkta pavara. O jei bevažiuojant slidžia danga reikia pristabdyti, neišjungę pavaros atsargiai „pulsuojame” stabdžių pedalu, kad neužsiblokuotų ratai. Ir jokiu būdu nebandyti „prašokti” sankryžos per geltoną, kaip daug kas įprato vasarą. Gali ir nepavykti...” - priduria G. Repšys.

Visi trys pašnekovai vienu balsu tikina, jog pirmąsias dienas iškritus sniegui kelyje reikia būti ypač atsargiems. Net jeigu žiemą prie vairo jautiesi daugiau ar mažiau užtikrintai, nepamiršti, kad šalia galbūt važiuoja ir toks (tokia), kuris vairuotojo pažymėjimą gavo tik vakar. Deja, kaip elgtis slidžiame kelyje - šito vairavimo mokyklos nemoko...

Tinkama apranga ir kt.

„Ne paskutinėje vietoje ir tai, kuo vilkime sėdėdami prie vairo, - įsitikinęs G. Repšys. - Prie vairo turi jaustis patogiai. Užsivilkus sunkius kailinius, apsimovus storas pirštines jautiesi lyg sugipsuotas.”

Anot jo, mašina turi būti paruošta važiuoti: langai nuvalyti, variklis ir salonas pašildyti, kad įlipęs galėtumei nusimesti storus kailinius arba būtų nešalta važiuoti su lengva striuke. „Dar yra kas mėgsta važiuoti kone gulomis, vienos rankos pirštų galais vos liesdamas vairą, o kitą laikydamas apkabinęs gražią moterį – tada apie vairavimo saugumą nėra ko ir bekalbėti...” - šypsosi pašnekovas.

„Negalima net išvažiuoti iš kiemo su apšalusiais langais, apledėjusiais galinio vaizdo veidrodėliais. Būna, prasilenki: o jis tik priekyje apšalusį stiklą vos prasikrapštęs – sėdi kaip tanke”, - juokiasi R. Abelkis.

Žinoma, nereikėtų pamiršti ir „smulkmenų”, tokių kaip žiemos temperatūroms pritaikyto aušinimo ir stiklų plovimo skysčių, žemoms temperatūroms skirto dyzelinio kuro, variklio alyvos. Be to, žiemą gatvės barstomos druska. Be plovimo skysčio sunku nuvalyti aptaškytą stiklą: valytuvai nešvarumus tik paskleidžia, dėl to ženkliai suprastėja matomumas. Stiklo valytuvais, reikiamais skysčiais ir t. t. geriausia apsirūpinti dar prieš šaltąjį sezoną.