Prie automobilio vairo S. Butenienę atvedė noras išbandyti save.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Vyrauja populiari nuomonė, esą moterys gerai vairuoja nebent vaikišką vežimėlį... O ką apie tai mano jos pačios? Tarptautinės moters dienos – Kovo 8-osios išvakarėse pakalbinome keletą dailiosios lyties atstovių, kurių darbas ir pomėgis – automobilio vairavimas.

Sigita

Pirmoji mūsų pašnekovė Sigita Butenienė automobilio vairą sukioja jau daugiau kaip dešimt metų. „Norėjau išbandyti save. Buvo skelbimas apie tai, kad besikurianti įmonė renka darbui taksi mašinų vairuotojus. Pradėjau ir patiko“.

O darbas naktį? O įkaušę arba chuliganaujantys klientai?

„Kiek dirbu, tokių problemų nepasitaikė. Būk žmogumi, ir aplinkiniai bus žmonės. Kaip tu elgiesi su kitais, taip ir su tavimi bus elgiamasi. Jeigu išgėrusiam iškart pulsi į atlapus, be abejonės, kils konfliktas. Duok tokiam kelią“, - įsitikinusi pašnekovė.

Yra tokia nuomonė, esą moterys vairuoja prasčiau - „gaudo varnas“ ir pan. O ką pasakytumėte apie vyrų vairavimą?

„Girdėjau tą nuomonę... Aš prieštaraučiau: patikėkit manim, vyrai vairuoja dar žiopliau. Gal daugiau išsiblaškę? O moterys vis tiek vairuoja labiau susikaupusios. Netgi geriau ir atsakingiau. Jos nėra linkusios rizikuoti, daryti staigius manevrus. Jos apdairesnės. O vyras kaip? Jam reikia važiuoti, tai ir važiuoja...

Jauni vyrai laksto ir viršija greitį, bet... niekur nenulekia: susitinkame prie šviesoforo. O kad moteris pro mane pralėktų kaip pro stovinčią – regėti neteko. Vyrai irgi sukelia avarinių situacijų. Būna užsuka palei nosį slidžiame kelyje – tenka staigiai stabdyti. Nemalonu. Stresas. Juk keleivius vežu, ne malkas... Atsakomybė. Mėgsta palakstyti ir prisiklijavusieji „žalią lapą“, t. y. naujokai“, - pasakoja Sigita.

Vairuojančių vyrų skaičius didesnis – gal todėl ir atrodo, kad jie dažniau nusižengia eismo taisyklėms?

„Šiandien turbūt vairuoja kas antra moteris... Blondinės? Būna, jos irgi „apsižioplina“. Turbūt šitoks požiūris į jas turi pagrindą. „Lėlytės barbės“ neretai važinėja prabangiomis mašinomis, o tokių kvailų dalykų pridaro!..“ - dalijasi Sigita.

O gal kokį garsų, žinomą žmogų teko vežti? Apie ką tenka kalbėtis važiuojant?

„Tai rutina. Mes esame ir nuodėmklausiai, ir patarėjai... „Susipykau su žmona. Ką daryti?“ - klausia. Patariu nupirkti žmonai gėlių (pati jas mėgstu) ir atsiprašyti. Vyrai keleiviai yra linkę „paverkti ant peties“. Ligonės močiutės „bėdavojasi“ savo negalėmis... Įdomių žmonių pasitaiko. Ir labai rimtų. Ir pati iš to bendravimo kažką sau gaunu. Faktas, kad su žmonėmis reikia elgtis žmoniškai“, - tvirtina pašnekovė.

Vincė

Vincė Monstvilienė automobilį sako vairuojanti virš 30 metų. O „taksuoja“ - lygiai 25 metus. Sutikite, skaičiai iškalbingi!

„Ar labai gyvenimą apkartina naktinės pamainos ir įsėdę girti keleiviai?

„Esu nekonfliktiška, - teigia vairuotoja. - Su žmogumi visada galima susitarti. Nekonfliktuoju. Geriau patyliu, jeigu man kas nepatinka. O jei keleivis elgiasi pernelyg įžūliai, sustoju ir sakau: „Firmų daug. Vairuotojų daug. Lipkite lauk ir susiraskite kitą“. Dažnai tokiais atvejais atsikerta: „Aš nemokėsiu!“ - „Nereikia, - atsakau. - Man tokie pinigai nereikalingi.“

Anot Vincės, ir visokių negražių pasiūlymų jai, kaip moteriai, kartais tenka girdėti. Ne dažnai, bet pasitaiko. „Viena užuomina. Po kiek laiko – kita... Sustoju ir sakau: „Pone, jūs paskambinote ne tai firmai. Įsigykite laikraštį, kuriame rasite visokių masažų salonų kontaktus. O mes tik vežame keleivius ir jūs mokate tik už vežimą. Kitos paslaugos – nenumatytos.“ - pasakoja vairuotoja.

Anot pašnekovės, vyrai, su prie ausies „prilipusiais“ mobiliais telefonais iš tiesų vairuoja „tragiškai“. Tokių dabar labai daug. Blaškosi po kelią, arba vos juda, ir pan. O šitokių „grybaujančių“ vairuotojų moterų, pasak pašnekovės, dar daugiau. Tikra rykštė tie mobilieji telefonai... Jais kalbėdamos moterys labiau „atsijungia“, tampa išsiblaškiusios. Jeigu kalba, tai kelio beveik nebemato. O kalba jos labai daug. Taip įpratusios.

„Dirbau vyriškame kolektyve, ir žinau, jog vis dėlto patys didžiausi plepiai yra vyrai. Kodėl?

Jūs, vyrai, apie save labai gerai galvojate. Taip yra...“ - mesteli akmenėlį į vyrų daržą.

Turbūt girdėjote nuomonę, kad moterys vairuoja prastai, išsiblaškiusios? Ar tikrai?

„Man kas antras taip pasako: „Kaip moteris, važiuojate gerai, bet lyginant su vyrų vairavimu - dar reikėtų pasistengti...“ Važinėju seniai. Žiguliukų epochoje moterys vairavo tikrai prastai: jos būdavo tik savo girtų vyrų „šoferiai“. Vyrai joms mašinų nepatikėdavo: neduok, Dieve, dar įbrėš! Prisimenate, kaip būdavo saugomi „žiguliai“? O dabar mokosi ir važinėja moterys tikrai gerai. Labai gerai važiuoja. Ne blogiau už vyrus. Juk ir vieni, ir kiti turi tas pačias dvi rankas ir dvi kojas...“ - įsitikinusi pašnekovė.

O jeigu kelyje mašinai kas nors atsitiktų?

„Paimčiau telefoną, surinkčiau numerį, persėsčiau į vyro mašiną ir nuvažiuočiau“, - smagiai juokiasi Vincė.

Jolita

Jolita Dūdienė vadovauja kolektyvui, kuriame be gražaus būrio vyrų dirba ir 6 moterys vairuotojos. Ir ne bet kokios: visos jos turi ir D arba D1 kategoriją, taigi, esant reikalui galėtų vairuoti net autobusus. Žinoma, Jolita ir pati važinėja nebe pirmi metai...

Kaip jums atrodo vairuojančios moterys? (Kolektyve turite ir vyrų – yra su kuo palyginti).

„Kaip darbuotojos, visos jos dirba tikrai gerai. Esame gavę keleivių padėkų. O prieš prasidedant sunkmečių pas mus dirbo dar daugiau moterų vairuotojų. Niekada manęs jos nėra nuvylusios“, - tvirtina Jolita.

Pasak jos, moterys yra pareigingesnės, nepiktnaudžiauja alkoholiu, atlieka, kas joms pavesta. Ir į eismo įvykius dažniau už vyrus nepapuola. „Vis dėlto norėčiau geru žodžiu paminėti ir vyrus, - tęsia Jolita. - Kas jeigu ne jie teikia nemokamas konsultacijas savo kolegėms įvairiais techniniais klausimais! Jiems tai natūralu - nuo vaikystės žaidžia su mašinytėmis, o mergaitės – su lėlėmis. Atrodo, vienodi gimsta, tačiau berniukams smegenys matyt kitaip surėdytos“, - juokiasi pašnekovė.

Vairuojate automobilį ir jūs pati. Kaip dažnai kelyje apkartina gyvenimą vyrai? Drąsiau! Jūs turite retą progą viešai išsakyti viską, ką manote apie vairuojančius vyrus!

„Teisybė, mums veidrodėlis – ne vien tik pasižiūrėjimui, kas dedasi už nugaros, - šypsosi pašnekovė. - Dar ir lūpas bežiūrėdamos pasidažome... Bet šitaip elgiamės belaukdamos žalio šviesoforo signalo! Arba kamštyje. Tada veidrodėlį panaudojame visai kitiems dalykams. Aišku, įvertindamos situaciją ir viena akimi žvilgčiodamos į šviesoforą.

Pasitaiko, kad vyrai per vėlai arba išvis nerodo posūkio signalo, tuo tarpu moterys šiuo požiūriu yra pareigingesnės. Taip, gal kartais jos erzina lėtesniu važiavimu, lėtesniu įsiliejimu į transporto srautą, lėtesniu manevravimu... Bet tai paaiškinama: moterys prie vairo yra atsargesnės. Vyrai manevruoja drąsiau, azartiškiau, greičiau, tiksliau – nesudarydami didesnių kamščių sankryžose. Bet ne visi. Kartais vyrai padaro tokių šiurkščių vairavimo klaidų, kurios dargi ne kiekvienai blondinei pavyktų...“

Jolitos tvirtinimu, į užsakomuosius tolimesnius reisus dažnai keleivius veža jų firmos vairuotojos moterys. Tačiau tokiais atvejais paskambinama klientams ir pasitikslinama, ar jie ne prieš? Retai, bet vis dar pasitaiko, jog ne visi pageidauja, kad vežtų moteris.

O kas per dieną uždirba firmai daugiau pinigėlių?

„Tai priklauso nuo keleivių skaičiaus, - tvirtina Jolita. - Yra moterų, kurios dar ir pačios sugeba susirasti keleivių.“

Egzistuoja dar vienas stereotipas, esą vyriškame kolektyve dirbti paprasčiau...

„Teko anksčiau vadovauti nedideliam moteriškam kolektyvui – viena buvo išsiskyrusi, kitos dvi – senos panos. Patikėkite, man buvo sunkiau negu vadovauti šimtui vyrų! Buvo sunkiau!

Moteriškame kolektyve dėl moteriškų charakterių neretai bendravimas yra apsunkintas. Vyriškame gi kolektyve mažiau tokių, kurie yra nesugyvenami arba konfliktiški. Gal man, vadovei moteriai, jie visko ir nepasako? Galbūt išėję ir pakeikia... Tačiau iš jų lūpų nepagarbos ar vulgaraus žodžio nesu girdėjusi per šitiek metų! Moterys linkusios viską „drėbti į akis“. Jos emocingos ir spontaniškos. O apsisukusios galbūt ir gailisi... Vyriškame kolektyve dirbti nesunku ir aš visai nepavargstu. Man patinka jų konkretumas. Pasakau: „Darome šitaip“. Ir daro. Moterys dažniau kažko ieško smulkmenose, vis bando rasti kažkokius užkaborius, apeiti paliepimą ir t. t.“

Jeigu kelyje sugestų mašina, V. Monstvilienė visų pirma paskambintų savo vyrui.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.