Į susitikimą Lietuvos „Renault“ klubo prezidentas S. Stulpinas atriedėjo 1984 m. gamybos „renuške“. Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Nors gyvename žmonių apsuptyje ir miesto žmogui nuolat trūksta vadinamojo privatumo, vis dėlto kažkas verčia bendraminčius burtis, bendrauti ir kartu spręsti iškylančius uždavinius. Vienas iš tokių kolektyvų – Lietuvos „Renault“ klubas, kuriam vadovauja prezidentas, šiaulietis Saulius Stulpinas.

Eilutės iš klubo istorijos

„Klubas buvo įregistruotas 2001 metų birželio 18 dieną – pernai atšventėme 10 metų jubiliejų. Turime beveik 40 narių, mokančių nario mokestį. Klubo veikla vienaip ar kitaip domisi kur kas daugiau žmonių. Jiems aktualiausia – kaip susitvarkyti techniką, kur gauti informacijos, dalių ar pan. Savitarpio pagalba. Ir nuvykęs į kitą miestą gali paskambini bendraminčiui, kuris atvažiuoja, parodo, kur rasti reikiamą adresą, pataria... Nuo 2003 metų vasaros klubas turi ir interneto svetainę“, - pasakoja S. Stulpinas.

Įdomu, kokios aplinkybės privertė burtis į klubą?

S. Stulpinas: „Klubo priešistorė gana įdomi. Jį įkūrė keli verslininkai kauniečiai, kurios vedė poreikis nuvykti į Prancūziją, į „Renault“ gamyklą bei užmegzti kontaktus, o klubo statusas tartum leido tai padaryti oficialiai... Vėliau tas reikalas buvo prigesęs, bet atėjo kiti entuziastai ir klubas gyvuoja iki šiol. Klubo prezidentas renkamas trijų metų kadencijai.

Šiltuoju metu beveik kas mėnesį organizuojame po renginį: boulingo varžybas, paplūdimio tinklinio turnyrus, suvažiavimus su šeimomis, ir kt. 2005 metais Kryžių kalne pastatėme kryžių su užrašu: „Dėkojame Viešpačiui, kad mus subūrė, kad saugo mus ir mūsų šeimas kelyje. Lietuvos „Renault“ klubas“.

Bendri renginiai

Atrodytų, kai susirenka „renuškių“ fanai, kitų markių mašinoms vietos nebelieka. Tačiau pašnekovo papasakotas smagus epizodas, liudija ką kita... „Renault“ klubo narių suvažiavimas ėjo į pabaigą, - prisimena S. Stulpinas. - Vienas išėjo į lauką – ruošėsi kažkur važiuoti, tačiau sugrįžęs paprašė kolegos: „Patrauk savo opelį – turiu su kraisleriu išvažiuoti!“ Vėliau šis „Renault“ fano ištarta frazė greitai paplito ir tapo kone anekdotu.“

Anot klubo prezidento, žiemą šiauliečiai kiekvieną savaitę renkasi kavinėje. Vasarai atėjus daugiau dėmesio skiriama visokiems susibūrimams, varžyboms, kelionėms. Dažniausiai su šeimomis. Yra čia viena 4 metukų mergaitė, kuri, kaip juokauja patys klubiečiai, tarsi ir gimė klube. Dalyvauja su šeima renginiuose. Daugiausia atvykstama „susikooperavus“, būreliais po kelis automobilius pagal šalies regionus, o pavienių entuziastų – mažoka.

„Susivežame malkų – vakarienei visi renkamės prie laužo. Vyrų kompanijoje kalbos sukasi apie mašinas, jų žmonos tuo metu užsiima rankdarbiais, dekupažu, mezga ir t. t. Kiekvienam savo.

Klubo veikla domisi bei atvyksta į renginius ir kitų šalių „renuškių“ fanai: latviai, estai, o kauniečiai prieš kelerius metus vyko į klubų suvažiavimą Suomijoje.

Klubas turi ir seną „Renault 4“ automobiliuką, pagamintą 1984 metais. Tokius pradėta gaminti dar nuo 1968-ųjų. Nedidelis, ekonomiškas, 1,1 litro variklis, 21 kilovato galios.

Gal kiek ir paradoksalu, tačiau automobilių klubo nariai pamėgo žygius dviračiais. Štai ir pernai važiavo nuo Bubių keliukais per miškus ir laukus. Ir šiemet kažką tokio planuoja...

O S. Stulpinas teigia pamėgęs šios markės mašinas – turi net kelias nusipirkęs. Visos pasikartojančios jų „ligos“ yra žinomos. Prireikus padeda kiti klubiečiai: kas tvarko elektrinę dalį, kas turi nusipirkęs diagnostinę įrangą, kas remontuoja važiuokles... Klubas susiranda partnerių... Taip, kad servisų pagalbos retai teprireikia.
Prie klubo šliejasi ir „Renault Sport“ komanda, kurios nariai tobulina esamus modelius, pritaiko juos greitam, sportiškam važinėjimui.

Aktyviausi – šiauliečiai

38 nariai visoje respublikoje – nėra daug...

S. Stulpinas: „Dažnas klausia: „O kokia man iš to bus nauda?“. Tačiau klubas nėra labdaros organizacija. Juk patys save išsilaikome. Kai žmogus mato, jog ir nebūdamas nariu turi beveik tą patį – nebemato tikslo juo tapti. Nesivaikome skaičiaus. Iš pradžių turėjome problemų, nes priimdavome kiekvieną paskambinusįjį bei susimokėjusį stojamąjį mokestį – 100 litų. O reikalas tas, kad suvažiavime turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė klubo narių, kitaip nebus kvorumo. Juk reikia balsuoti, rinkti prezidentą ir valdybą, tvirtinti finansinę ataskaitą... O žmonių nėra, jų nepažįstame. Skambini tokiam: „Nieko nežinau, neatvyksiu“. Jam paprasčiausiai nebeįdomu. Dabar gi atliekame atranką. Norintysis tapti klubo nariu turi atvykti, sudalyvauti bent keliuose renginiuose arba miesto susitikimuose. Su tokiu bendraujama, siūloma neskubėti, nedaryti nepamatuotų sprendimų. Vieni pritampa, kiti atkrinta“.

Ar daug klube turite narių šiauliečių?

„Šiauliuose „nusėdo“ klubo branduolys, gal 14 narių. Aktyvūs yra ir Marijampolės bei Vilkaviškio klubiečiai. Anksčiau klubo veiklos centru buvo Kaunas, o štai sostinės „renuškių“ mėgėjai atsiskyrė – kažkas nepatiko. Sukūrė „Renault“ fanų grupę, bet kad apie juos nieko nebegirdėti – miręs reikalas“, - tęsia S. Stulpinas.

Jūsų klubo tinklapyje šalia pavardžių nurodomos ir pravardės...

(Šypsosi). „Taip. Štai aš esu Energetikas. Yra Vakarinis, yra Makdonis ir t. t. Pseudonimai reikalingi bendraujant forume arba kreipiantis, kai nežinomas vardas ar pavardė. Pseudonimai, beje, nurodyti ir klubo nario pažymėjimuose. Bendraudami su saviškiais vadinamės tikraisiais vardais“.