„Augant automobilių srautams ir trūkstant žmogiškųjų resursų, netolimoje ateityje Lietuvos keliuose pradės veikti trys daugiafunkciai radarai.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Jais bus skenuojami pravažiuojančių automobilių valstybiniai numeriai, tikrinama, ar transporto priemonė turi galiojantį draudimą bei techninės apžiūros taloną, ar neviršijamas leistinas svoris ir, ar atitinka techniniame pase pateikiamus gabaritus. Visa tai bus atliekama automatiškai“, – teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis. Plačiau apie tai skaitykite mūsų pokalbyje.

Sunkvežimius svers automatiškai
Pasak E. Skrodenio, šių metų trečiąjį ketvirtį ketinama skelbti konkursą, kurio pirmame etape bus įrengtos trys skenavimo vietos netoli muitinių ties Kalvarijomis ir ties Saločiais. T. y. viena kelyje į Lenkiją, kita – į Latviją. Trečią numatoma įrengti magistralėje netoli Kauno, 115-ame kilometre.
Kodėl skenavimo vietos rengiamos netoli muitinių? Galbūt gauti duomenys bus teikiami ir muitininkams?
Pasak E. Skrodenio, duomenys muitinių darbuotojams nebus teikiami. Pagrindinė sistemos paskirtis - transporto priemonių svėrimas. Taigi bus sveriamos važiuojančios transporto priemonės bei nustatoma, kurios iš jų veža viršvorį. Kameros skenuos pravažiuojančių sunkvežimių bei lengvųjų automobilių valstybinius numerius, o tada automatiškai bus tikrinama duomenų bazėje, ar automobilis turi galiojantį techninės apžiūros taloną, ar yra apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu.
Pasidomėjome, kokiu būdu galima pasverti važiuojantį automobilį?
„Yra tokie Gislerio davikliai, – pasakoja E. Skrodenis. – Jie sumontuojami į kelio dangą ir automatiškai „pasveria“ važiuojančias mašinas. Šiandien toks punktas veikia netoli Klaipėdos. Technologijos yra tiek pažengusios į priekį, jog atliekami preliminarūs pravažiuojančių mašinų svėrimai, o tikslūs atliekami ant svarstyklių. Šitokie sertifikuoti punktai veikia Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kitose valstybėse. Sistema įgalina pasverti sunkiasvorę transporto priemonę, važiuojančią 80–90 km/h greičiu. Tarkime leistina automobilio masė yra 40 tonų, vadinasi, tiek maksimaliai galima vežti. Jeigu veža daugiau, tikrinama, ar turi tam išduotą leidimą? Priešingu atveju, kompanija, kuriai priklauso automobilis, gaus baudą.“
Gali būti, kad perskaičiusiems mūsų straipsnį kils įtarimų, kad kuriama totalinė transporto „sekimo sistema“.
E. Skrodenis: „Techninės apžiūros taloną ir civilinės atsakomybės draudimą, nori nenori, privalai visada turėti su savimi. Taigi niekas šituo požiūriu iš esmės nepasikeis.“

Bus tikrinami gabaritai
Naujoji sistema taip pat tikrins ir pravažiuojančių transporto priemonių gabaritus. Yra nustatyti išmatavimai: ilgio, aukščio, pločio, kurių negalima viršyti. Vėlgi, norint važiuoti su aukštesne, ilgesne ar platesne transporto priemone (tarkime, vežami platesni arba aukštesni konteineriai), būtina sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei. Pasak pašnekovo, daug vairuotojų į tai nekreipia jokio dėmesio, dėl ko važiuodami nutrauko laidus, įstringa po tiltais arba pridaro kitokių eibių. Taigi skeneriu bus tikrinami gabaritai ir, ar yra išduotas leidimas bei sumokėtas mokestis, jei gabaritai neatitinka reikalavimų. Nustatyti prasikaltusieji bus baudžiami.
Jau netolimoje ateityje baudų bus sunku išvengti. Tą faktą E. Skrodenis komentuoja šitaip: „Kasmet kelių transporto inspekcija pasveria 5500–6000 sunkiasvorių transporto priemonių. Iš jų apie 25 proc. veža viršvorį, t. y. apie 1500 mašinų. Šitiek jų keliu „Via Baltica“ pravažiuoja per vieną parą! Įsivaizduokite mastą! Labai gadinami keliai, dėl to juos turime provėžuotus, duobėtus ir panašiai. Nuolat trūkstame lėšų kelių sutvarkymui.“
Pašnekovo teigimu, normaliai kelias turėtų tarnauti 15–20 metų ir be didesnio remonto. Po to reikalinga rekonstrukcija. Tačiau vežant negabaritinius krovinius, kai viršijama bendroji masė arba apkrova į ašį, kelio tarnavimo laikas sutrumpėja. Taigi viršsvorį vežantys vairuotojai turėtų sumokėti mokesčius į Kelių priežiūros plėtros programos sąskaitą – būtų kaupiamas fondas ankstyvesniam kelio remontui. Deja, pas mus šitas mokestis dažnai nemokamas, o atėjus metui kelią remontuoti – nerandama pinigų. Dėl duobėtų ir provėžuotų dangų labiausiai nukenčia lengvieji automobiliai.

Sistema plėsis
„Problemos mastai didžiuliai, – tvirtina E. Skrodenis. – Numatytoji sistema padės kovoti su šituo reiškiniu. Be to, bus galima užfiksuoti nuvarytas bei kriminalinės policijos ieškomas transporto priemones.“
Per pirmuosius trejus metus bus baigti tvarkyti teisės aktai, parengtos duomenų bazės. O trys minėtieji skenavimo punktai – tai viso labo tik bandomasis projektas, kuris truks apie trejus metus. Per tą laiką, tikimasi, pasikeis teisinė bazė, bus sureguliuoti visi reikalingi mechanizmai ir pereita prie 60-ies šitokių daugiafunkcinių skenavimo punktų įrengimo kituose Lietuvos keliuose. Jau yra parengtas reikiamas planas.
Vėliau prie sistemos turėtų prisijungti ir sektorinis greičio matavimas, kelių naudotojo mokesčio surinkimo sistema. Tai, kas daroma dabar – tik didelių darbų pradžia. Nėra patirties ir trys pirmieji postai bus lyg „bandomieji triušiai“, kai išmoksime spręsti kylančias problemas: įrangą reikia metrologiškai įteisinti, o tam šiai dienai dar nėra sukurtos metodikos. Metodikai sukurti reikalinga pirmiau pastatyti postą – per ateinančius trejus metus lygiagrečiai bus atliekama daug visokių darbų, ruošiamasi kitam daugiafunkcių radarų plėtros etapui, prasidėsiančiam 2015–2016 metais.
„Problema yra dar ir ta, kad kiekvienais metais tiek kelių policija, tiek kelių transporto inspekcija gauna vis mažesnį finansavimą, dėl ko darosi vis sunkiau sukontroliuoti vežamus viršsvorius, greičio viršijimus ir kitus pažeidimus. Trūksta žmogiškųjų išteklių. Kam tada eikvoti lėšas stovėjimui ant kelio, kai kontrolę galima atlikti automatiškai?“ – retoriškai klausia pašnekovas.
Taigi nemažai kelių policijos funkcijų galės perimti naujai diegiama sistema. Juk važinėjančių be techninės apžiūros keliuose šiuo metu daugybė. Kelių policijos pareigūnams liks kiti uždaviniai: saugos diržų, vairuotojų blaivumo kontrolė ir t. t.
Pasidomėjome, ar neplanuojama ateityje automatiškai kontroliuoti ir vairuotojų blaivumą?
Anot E. Skrodenio, kažkas tokio bandoma daryti Rusijoje, tačiau kol kas sistema nepasitvirtino.