Pavasarį vairuojančiųjų transporto priemones laukia visokie netikėtumai...
Autoriaus nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Vienos šalies draudimo bendrovės duomenimis, didžiausia tikimybė patirti nuostolių įvažiavus į duobę kelyje pasitaiko atlydžio pradžioje.

Jei įvažiavote į kelio duobę
Duobės pradeda formuotis sulig pirmaisiais šalčiais, kai kritulių patenka į asfalto įtrūkius. Šąlant vanduo plečiasi ir suardo kelio dangą, o aktyviai lopyti duobes pradedama tik atšilus orams.

Duobės – automobilio spąstai
Daugiausia draudimo išmokų dėl duobių keliuose būna vasario-balandžio mėnesiais. Vėliau, atšilus orams, prasideda aktyvūs kelio remonto darbai ir automobilių apgadinimo duobėse atvejų ima mažėti.
Dažniausiai dėl duobių nukenčia automobilio padangos ir ratlankiai, lūžta pakabos dalys. Kiek rečiau apgadinami buferiai, automobilio dugno apsaugos detalės, degalų bakai, išsikleidžia oro pagalvės. Didžiausių nuostolių dėl duobių kyla, kai po smūgio prireikia remontuoti kėbulą.
Praėjusiais metais didžiausia išmoka už apgadintą transporto priemonę viršijo 5 tūkst. litų, kai stipriai lyjant vairuotojas nepamatė duobės ir į ją įvažiavo. Per įvykį buvo gerokai apgadintas automobilio priekis – buferis, variklio apsaugos detalės, sumaitotas radiatorius. O didžiausia rizika stipriai apgadinti automobilį duobėje kyla pirmosiomis atlydžio dienomis, kai sparčiai tirpstantis sniegas užtvindo besiveriančias duobes ir jų nesimato. Tokiomis dienomis patariama sumažinti važiavimo greitį, ypač atsargiai įveikti apsemtus kelio ruožus ir stengtis būti itin dėmesingiems.
Staiga keisti važiavimo kryptį dėl duobės yra itin pavojinga, nes kyla grėsmė susidurti su kitu automobiliu, todėl pastebėjus duobę patariama kuo labiau sumažinti važiavimo greitį. Bet jeigu skiriamaisiais ženklais nepažymėtos duobės išvengti vis dėlto nepavyksta ir automobilis apgadinamas, rekomenduojama kreiptis į policiją, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės, nubraižyta įvykio schema, pažymėta duobės vieta, jos dydis ir gylis. Jeigu konstatuojama, kad vairuotojas negalėjo išvengti kliūties, kaltė dėl tokio įvykio tenka savivaldybei ar kelią administruojančiai įmonei. Tačiau pagal naujausią teismų praktiką kartais dalis kaltės dėl įvažiavimo į duobę gali tekti ir vairuotojui...

Jei vairuojant automobilį užklupo lietus
Pavasarį pasitaiko daugiau lietingų dienų, kas irgi apsunkina automobilio vairavimą. Vienos vairavimo mokyklos pateikiamais duomenimis, lyjant nelaimingų atsitikimų skaičius išauga nuo 35 proc. iki 182 proc. Ypač pavojinga yra pirmoji lietaus valanda. Eismo įvykių padariniai bus mažiau skausmingi sumažinus transporto priemonės greitį arba padidinus atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio.
„Tyrimas parodė kai kurių vairuotojų elgesio pokyčius lyjant lietui, tačiau šie pasikeitimai būdingi labai nedideliam vairuojančiųjų skaičiui. Mažesnis greitis nebūtinai reiškia saugų greitį“, – teigia vienos vairavimo mokyklos direktorius.
Pernelyg didelis greitis, kelio dangos tipas ar nepakankamas padangos protektoriaus gylis yra pagrindinės automobilių slydimo drėgname kelyje priežastys. Jei vairuotojui teko treniruojantis suvaldyti automobilio slydimą, tada judesiai vairu panašioje situacijoje yra atliekami automatiškai. Pirmasis slydimo vandeniu požymis yra lengviau pasukamas vairas. Tokioje situacijoje jokiu būdu negalima stabdyti ar staigiai sukti vairo.
Užsiblokavus galiniams ratams, vairavimo instruktoriai pataria priešintis slydimui vairu ir palengva spausti greičio paminą, kad išvengtumėte automobilio apsisukimo. Tokiu atveju negalima spausti stabdžių pedalo, nes tai tik dar labiau paskatins slydimą. O kai tik pajusite priekinių ratų sukibimą su kelio danga, nieko nelaukdami nukelkite koją nuo greičio paminos ir ištiesinkite važiavimo trajektoriją.
Priklausomai nuo lietaus intensyvumo ir trukmės, važiuojant kinta matomumas. Esant liūčiai vairuotojas gali matyti iki 50 metrų atstumu. Todėl nesusidėvėję langų valytuvai yra ypatingai svarbūs vairuojant bet kokiu metų laiku, tačiau tai ypač svarbu rudenį ir žiemą. Lyjant padidėja oro drėgmė, tai gali sukelti automobilio langų rasojimą. Į priekinius ir šoninius langus nukreipus šiltą oro srautą rasojimo pavyks išvengti visiškai arba bent iš dalies. Toks pat rezultatas gali būti pasiektas įjungus oro kondicionierių. Oras į saloną turi patekti iš išorės, o ne cirkuliuoti salono viduje. Kai automobilis stovi, patariama trumpam atidaryti langą, per kurį pasišalintų viduje susikaupusi drėgmė.
Didelės liūties metu ir iš karto po jos vairuotojai turėtų būti labai atsargūs lenkdami kitas transporto priemones, ypač sunkvežimius, kurie gali sumažinti matomumą taškydami vandenį. Be to šlapias kelio dangos paviršius veikia kaip veidrodis – naktį atsispindėjusios atvažiuojančio automobilio šviesos gali apakinti vairuotoją.