Lietuvos miškuose gausėja stambiųjų gyvūnų. Nenuostabu, kad per pastaruosius septynerius metus beveik padvigubėjo ir susidūrimų su gyvūnais kiekis. Dar labiau riziką kelyje partrenkti stirną, elnią ar kitą gyvūną didina artėjantis gyvūnų migracijos pikas.

Įvykių kiekis beveik padvigubėjo

Lietuvos policijos pateikiama statistinė informacija byloja, kad per beveik šešerius metus, nuo 2017 m. pradžios iki 2022 m. spalio vidurio bendras susidūrimų su gyvūnais skaičius sudarė beveik penktadalį visų eismo įvykių – 24 620. Jų kiekis per 6 metus išaugo beveik dvigubai nuo 2 422 atvejų (2017 m.) iki 4 931 atvejo per metus (2022 m.). Daugiau nei pusė susidūrimų su gyvūnais įvyksta tamsiuoju paros metu, nors tada eismo intensyvumas įprastai būna mažiausias.

Gyvūnų sukeltų eismo įvykių dažnėjimo bei padaromos žalos augimo tendenciją pastebi ir BTA draudimas. Šių įvykių tolydžiai daugėja ir per laikotarpį nuo 2017 iki 2023 m. jis išaugo beveik 3,5 karto. Šiemet dar iki pavasarinio migracijos piko įregistruotų susidūrimų kiekis jau pasiekė du trečdalius visų 2017-ųjų metų susidūrimų kiekio. 

Policija nurodo, kad įskaitiniai įvykiai – kuomet sužalojami ar žūva žmonės – susidūrus su gyvūnais yra ganėtinai reti. Per šešerius metus tokių buvo tik 169. 100 jų įvyko tamsiuoju paros metu. Per šiuos įskaitinius įvykius iš viso sužeisti 226 žmonės. Žmonių žūčių dėl susidūrimo su gyvūnu atvejai – reti, vidutiniškai po vieną per metus.

„Praėjusiais metais įprastiniais mėnesiais susidūrimų su gyvūnais kiekis svyravo apie 300-400. Tačiau pernykštė gegužė pagal susidūrimų su gyvūnais kiekį buvo rekordinė per visą stebėjimų istoriją – 750. Kita neįprastai didelio susidūrimų su gyvūnais kiekio banga praėjusiais metais stebėta nuo spalio iki gruodžio, daugiausiai buvo gruodį, kuomet mėnesinis susidūrimų skaičius taip pat viršijo 700“, – informuoja Lietuvos policijos komunikacijos specialistė Jorūnė Liutkienė.

„Gyvūnų migracija šiuo laikotarpiu gali suaktyvėti dėl maisto prieinamumo pokyčių. Keičiasi maisto šaltinių vietovės – pavyzdžiui, pradeda želti pasėliai. Tad šiuo sezonu iš miškų gyvūnai paprastai migruoja būtent dėl maisto“, – nelaimingų įvykių padažnėjimo priežastį nurodo Renata Surovec, Aplinkos apsaugos departamento atstovė.

Gyvūnų populiacijos – kaip ant mielių

Nors policija oficialiai neskelbia priežasties, dėl kurios gyvūnai vis dažniau sukelia eismo įvykius, kartu su įvykių dažnėjimu auga ir stambiųjų laukinių gyvūnų populiacijos.

Dažniausiai eismo įvykius sukeliančių gyvūnų – stirnų – populiacija Lietuvoje nuo 2016 m. kurį laiką kasmet augo beveik po 10 procentų. Aplinkos ministerijos pateikiamoje Medžiojamųjų žvėrių apskaitoje nurodoma, kad 2016-aisiais stirnų populiacija šalyje buvo beveik 120 tūkstančių, o 2021-aisiais – net 180 tūkst. Vėliau jų šiek tiek mažėjo ir 2023 m. duomenimis buvo 168 tūkstančiai. 

Augo ir tauriųjų elnių populiacija – nuo 36 tūkst. 2016-aisiais iki 86 tūkst. 2023-iaisiais. Daugėjo briedžių – nuo 14 iki 20 tūkst. gyvūnų. Nuo 2020 sparčiai atsigauna ir iki tol intensyviai mažinta šernų populiacija – prieš ketverius metus jų Lietuvos miškuose buvo vos 13,5 tūkst., o pernai jų suskaičiuota jau daugiau nei 28 tūkst.

Svarbiausia – neskubėti

„Į kelią išbėgusių gyvūnų padaroma žala gali būti didžiulė. Jau tapo įprasta, kad apdrausto transporto savininkams kompensuojame daugiau nei 10 tūkst. eurų žalas. Gausėja ir įvykių, kai žalos suma viršija 20 tūkst. eurų. Pažymėtina tai, kad gyvūnai automobilius apgadina ne tik tiesioginio kontakto metu. Neretai būna, kad susidūrimo išvengti bandantys vairuotojai staigiai stabdo ir praranda kontrolę arba sąmoningai nuvažiuoja nuo kelio. Dėl to smarkiai išauga automobilio vertimosi rizika“, – sako Andrius Žiukelis, BTA ekspertizių skyriaus vadovas.

2023 m. didžiausia žala – daugiau nei 30 tūkst. eurų – atlyginta dėl to, kad po susidūrimo su briedžiu automobilis nuvažiavo nuo kelio. Beveik 26 tūkst. eurų žalą automobiliui padarė įkelią išbėgęs elnias. Kitas vairuotojas susidūrė su stirnų būriu – į automobilį atsitrenkė iškart trys gyvūnai. Dešimtimis tūkstančių eurų įvertinti ir keli įvykiai, kuomet vairuotojai, vengdami susidūrimo su gyvūnais, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi ar atsitrenkė į medį.

Jo teigimu, geriausias patarimas, kurį galima pasiūlyti vairuotojui, norinčiam išvengti žalos sau ir gyvūno sužalojimo – pasirinkti mažesnį greitį.

„Užmiestyje, ypač tamsiu paros metu ir vietose, kur pastatyti apie laukinių gyvūnų judėjimą įspėjantys kelio ženklai, bent jau per aktyviausią gyvūnų migracijos laikotarpį reikėtų važiuoti lėčiau. Papildomi 10-20 km/h greičio atvykimo laiko smarkiai nepakeis, o stabdant jie yra labai reikšmingi“, – sako ekspertas.

Jis atkreipia dėmesį, kad gyvūnai per kelią dažnokai bėga ne vieni, tad jei pamatėte vieną stirną – tikėkitės, kad šalia bus ir kita ar net kelios.

„Ypatingai reikia saugotis susidūrimų su gyvūnais, kurių svorio centras yra aukštai –briedžių, elnių. Jų kūno sandara tokia, kad po kontakto su automobilio bamperiu masyviausia jų kūno dalis krenta ant variklio dangčio, priekinio stiklo ir, esant didesniam greičiui, deja, į saloną. Tai yra mirtinai pavojinga“, – aiškina A. Žiukelis.

Specialistas ragina pamačius per kelią bėgantį gyvūną sustoti, o jei tai neįmanoma – bandyti jį apvažiuoti iš tos pusės, iš kurios gyvūnas bėga. Taip sumažėja nelaimės rizika.

„Peržiūrint vaizdo registratorių užfiksuotą medžiagą ne kartą teko matyti, kad kažkodėl bandoma išvengti susidūrimo sukant vairą gyvūno bėgimo kryptimi, tarsi siekiant tą gyvūną pagauti. Veikiausiai iš pasimetimo“, – konstatuoja A. Žiukelis.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation
Į viršų