Akcijos „Taisom kelią“ dalyvės: Jurgita Buitvydaitė, Kristina Vaičiūnaitė ir Miglė Narkevičienė.
Andriaus REPŠIO nuotr.
Greta JANČIAUSKIENĖ
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, skaudžių nelaimių mūsų šalies keliuose per pirmuosius šių metų mėnesius padaugėjo daugiau nei trečdaliu, palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu. Šioje nesaugioje, kartais net agresyvioje, aplinkoje remontuojamuose Lietuvos keliuose dirba tūkstančiai kelininkų, dėl neatsakingo automobilininkų elgesio patiriančių padidintas rizikas.
Vairuotojai siaučia keliuose
„Dirbantys kelyje žmonės patiria ne tik psichologinę įtampą, bet ir realų pavojų sveikatai ir gyvybei. Sunkiasvoriai automobiliai švilpia remontuojamu keliu net nepristabdydami. Jeigu greitis ribojamas iki 50 kilometrų per valandą, tai realiai automobiliai važiuos 90-100 kilometrų per valandą greičiu. Jeigu automagistralėje ribojame greitį iki 90 kilometrų per valandą, tai daugelis automobilininkų leidžia sau šia ribą pasididinti iki 140 kilometrų per valandą. Įsivaizduokite, kai tokiu greičiu už pusmetrio nuo darbo vietos prašvilpia vilkikas su priekaba. Dažnam kelininkui kyla grėsmė iš darbo namo nebegrįžti“, – apie kelininkų darbo realijas rekonstruojamuose keliuose pasakojo AB „Panevėžio keliai“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas Kęstutis Simonavičius.
K. Simonavičius prisiminė prieš porą metų kelyje susidariusią situaciją, kai sunkiojo automobilio vairuotojas užmigo prie vairo ir tiesiog įvažiavo į kitos kelių tiesimo įmonės statybvietę. Laimei, tuo metu joje nebuvo žmonių. O štai kiek daugiau nei prieš 8-erius metus remontuojamame kelio ruože grūdus gabenęs vilkiko vairuotojas, gerokai viršydamas leistiną greitį ir nepaisydamas draudžiamojo ženklo „Lenkti draudžiama“, lenkimo metu kliudė ta pačia krytimi važiuojantį traktorių, nesuvaldė vilkiko ir mirtinai traumavo kelkraštyje dirbusį bendrovės darbuotoją.
Eismą reguliuoja laikinieji šviesoforai
Saugaus eismo ir tolerancijos kelyje akcija „Taisom kelią“ organizuota viename sudėtingiausių eismo saugumo prasme šių metų objektų – rekonstruojamoje tarptautinės ir valstybinės reikšmės kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis atkarpoje. Visus darbus kelininkams šiame magistraliniame kelyje tenka atlikti nenutraukus automobilių eismo, o tik jį apribojus.
Šiuo metu 16 kilometrų ruože eismas viena kelio juosta organizuotas net 6 atkarpose, o automobilių judėjimą reguliuoja laikinieji šviesoforai. Dar kituose ruožuose dėl rangos darbų ribojamas greitis, nes viena kelio juosta uždaryta, o priešpriešinis eismas vyksta kelkraščiu. Dėl eismo ribojimų kelionė iš Utenos į Zarasus ir priešinga kryptimi gali pailgėti iki 30-40 minučių. Šie apribojimai būtini, kad būtų galima vykdyti kelio rekonstrukciją, tačiau automobilininkai neišvengiamai patiria papildomų nepatogumų.
Rekonstruojamoje kelio zonoje „Taisom kelią“ akcijos dalyvių kalbinti vairuotojai daugeliu atvejų reiškė nepasitenkinimą kelio atnaujinimu ir ribojimais, kurie pailgina kelionę.
Darbus planuoja baigti 2015-ųjų vasarą
Valstybinės reikšmės kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis per pusantrų metų bus rekonstruota beveik devyniolika kilometrų kelio. Darbai vykdomi 16 kilometrų ilgo ruože, iki Zarasų miesto ribos. Antrasis ruožas, kuris atnaujinamas to paties projekto metu, yra 2,6 kilometro ilgio, jis prasideda ties Zarasų miesto riba ir tęsiasi iki sienos su Latvija. Darbai vyks iki 2015 metų vasaros vidurio.
Pagal parengtą projektą, bus nufrezuota 24 tūkst. kubinių metrų senos asfaltbetonio dangos, nuimta 22 tūkst. kubinių metrų augalinio grunto, iškasta 84 tūkst. kubinių metrų kito grunto. Rekonstruojama kelio juosta eina per penkis durpynus. Trijuose iš šių ruožų kelio sankasos stabilumui užtikrinti bus panaudota šiuolaikiška skaldos polių įrengimo technologija: bus įrengta 1213 skaldos polių. Sankasoms durpynų vietose sutvirtinti bus panaudota 20 tūkstančių kvadratinių metrų geotekstilės ir geotinklų. Šalčiui nejautriam sluoksniui (smėlio pasluoksniui) įrengti prireiks 98 tūkst. kubinių metrų smėlio, skaldos sluoksniui – 60 tūkst. kubinių metrų skaldos, o asfaltbetonio dangai įrengti – 59 tūkst. tonų asfaltbetonio mišinio.
