Lenktynininkai ragina kasdieniuose keliuose užmiršti apie sportišką vairavimą, o savo pavyzdžiu ragina sekti ir kitus vairuotojus. Daugkartinis Lietuvos ralio čempionas Vytautas Švedas sutiko pasidalinti savo žiniomis apie saugų vairavimą. Anot jo, pirmiausia vairuotojai privalo suprasti, kad žiemos keliai, lyginant su kitais sezonais, pasižymi kur kas didesne įvairove – nuo sausos ar šlapios dangos iki padengtos sniegu ir net plikledžiu. Atitinkamai pagal kiekvieną iš jų reikia gebėti jausti automobilio „elgesį“ bei jį valdyti.
Giedriaus MATULAIČIO nuotr.
Svarbiausia staigiai nestabdyti
„Visuomet pabrėžiu, kad vairavime svarbiausia yra dėmesio koncentracija ir jautrumas – tai gebėjimas kuo tiksliau jausti kelią ir automobilį. Žiemą ši savybė tampa keleriopai svarbesnė. Kiekvienas vairuotojo judesys, atliktas neteisingai arba netinkamu metu bei netinkamoje vietoje, provokuoja automobilio slydimą.
Staigus stabdymas arba per staigi akceleracija atitinkamai verčia ratus čiuožti ar prasisukti vietoje. Šitaip keliamas pavojus ir kitiems eismo dalyviams, nes kelio atkarpa taps dar slidesnė. Tai nuolat pastebime miestų gatvėse prie sankryžų. Tiek greitėti, tiek ir stabdyti reikia stengtis tolygiai, neužblokuojant ratų ir neleidžiant jiems slysti ar suktis vietoje“, – žiemiško vairavimo instrukcijomis dalijasi V. Švedas.
Nors naujesni automobiliai aprūpinti įvairiomis elektroninėmis saugos sistemomis, bet žmogiškasis faktorius vis tiek išlieka svarbus. Anot pašnekovo, slidžiame kelyje dešinė koja turi veikti kuo jautriau ir stabdžio pedalą spausti švelniai. Esą toks stabdymas iki suveikiant stabdžių antiblokavimo sistemai (ABS) laikomas efektyviausiu.
„Rinkdamiesi tašką, kur norime sustoti, privalome įvertinti kelio dangos ypatumus iki tos vietos. Taigi reikia visuomet, o ypač žiemą, stengtis vairuoti ir akimis, nes jos yra mūsų vienas didžiausių pagalbininkų kelyje. Jei tik yra galimybė, ekstremalesniam stabdymui rinkimės kelio lopinėlį, kur daugiau sniego, o dar geriau, kur paberta smėlio ar matyti asfaltas. Net ir menkiausia smulkmena gali padėti išsigelbėti nuo eismo nelaimės“, – pasakoja daugiau kaip 15 metų autosporte praleidęs V. Švedas.
Rekomenduoja praktikuotis aikštelėse
Vienas esminių žiemiško važiavimo pagrindų – tikslus darbas vairu. Esant slidžiai kelio dangai, jį sukti reikia lėtai ir atsakingai. Antraip pernelyg įsismarkavęs vairuotojas gali pasijusti „keleiviu prie vairo“ ir nuslysti į priešingą eismo juostą ar atsidurti pakelės griovyje.
Pajutus posūkyje slystantį automobilio priekį, V. Švedas pataria vairą atsukti atgal ir pakoreguoti automobilio važiavimo trajektoriją: „Priekinė transporto priemonės dalis dažniausiai slysta dėl pernelyg smarkiai nuspausto akceleratoriaus pedalo ir per daug susukto vairo. Vadinasi, reikia sugrąžinti svorio centrą į priekinę ratų ašį. Tam užtenka jautriai atleisti greičio pedalą ir pakoreguoti vairo padėtį suktelint jį į posūkiui priešingą pusę. Visa tai teisingai atlikus, automobilis vėl atgaus ratų sukibimą su kelio danga ir vairuotojas galės toliau palengva kontroliuoti važiavimo kryptį. Bandymai „prievartauti“ slystantį automobilį dar smarkiau pasukant vairą posūkio kryptimi tikrai neduos naudos. Reikia nebijoti atlikti priešingą veiksmą.“
Pašnekovas pripažįsta, kad popieriuje išdėstyta teorija vis dėlto neprilygsta praktikai. Kiekvienas vairuotojas turėtų pažinti savo ir automobilio galimybes ant slidžios kelio dangos, bet nieku gyvu nevalia to bandyti visuomeninio naudojimo keliuose. Vairavimo pamokoms skirtos tam pritaikytos aikštelės, o gatvėse privalu paisyti savo ir kitų eismo dalyvių saugumo.
„Kartais juokaujama, esą kelininkus žiema vis užklumpa netikėtai, tačiau turime pripažinti, kad mus pačius, vairuotojus, slidūs keliai kone kasmet pričiumpa tam visai nenusiteikus. Taigi išties pravartu būtų kasmet prisiminti, pakartoti ir vis gerinti saugaus vairavimo įgūdžius, nes tobulumui ribų nėra. Tikiuosi, kad ir šie patarimai padės vairuotojams net slidžiais keliais sėkmingai pasiekti savo kelionių tikslus“, – viliasi V. Švedas.
Parengė Jorūnė DAUNORIENĖ
