Būkime tolerantiški ir geranoriški vieni kitiems – tuomet ir kelias bus geras.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Vėjūna GUZULAITYTĖ
Dabar dažnas miestietis turi vairuotojo teises ir automobilį. Nors gyvenant mieste tai nėra didelė reikiamybė, automobilio turėjimas nebesuvokiamas kaip baisi prabanga. Tiesiog tai jau tapo įprasta. Vis dėlto su šia transporto priemone koja kojon žengia ne tik komfortiška kasdienybė, bet ir papildoma atsakomybė – privalu elgtis taip, jog kelyje saugūs būtumėme ne tik mes, bet ir kiti eismo dalyviai. Deja, nemažai šiauliečių vairuotojų saugumo kelyje visiškai nesieja su vairavimo kultūra.

Perėja – kad prie jos pastovėtum
Šiauliai nuo didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestų skiriasi požiūriu į pėsčiuosius ir jų praleidimą per perėją.
„Perėja ar ne, mašinos važiuoja, o pėsčiasis, jei vienas stovės prie perėjos, tai ir stovės. Rygoje ar Taline tokių dalykų nėra – jei žmogus atsistojo prie perėjos, tai netrukus sustoja visos eilės, kiek važiuoja. Neseniai lankiausi Taline ir buvau maloniai nustebęs – vienoje vietoje net nesiruošiau eiti per gatvę, cigaretę prisidegiau, o vairuotojas sustojo ir rodo ranka, kad eik. Aš jam rodau atgal, kad neisiu. Nesuprato – pečiais patraukė... Suprask: na, gerai, neini, tai tada važiuoju“, – pasakoja šiaulietis Artūras.

Persirikiavimo ypatumai
Neretam vairuotojui pažįstama situacija, kai svetimame mieste susivokiama važiuojant netinkama juosta. Būna, jog užsižiopsoma ir važiuojant savomis gatvėmis. Tuomet natūralu, jog pirmiausia reikia persirikiuoti. Pašnekovas šiuo klausimu nė nedvejodamas pateikia verdiktą – kelyje kultūros labiausiai trūksta Šiauliuose.
Artūro teigimu, lygiuotis į tokius miestus, kaip Ryga ar Talinas, net neverta – vairuodami, persirikiuodami iš vienos juostos į kitą, šiauliečiai ne tik nekultūringai elgiasi, bet ir yra nepakantūs vieni kitiems.
Kituose miestuose, o ypač kaimyninėse Baltijos šalyse, situacija kitokia: „Jeigu reikia apsisukti, pavyzdžiui, jeigu žmogus atvažiavęs iš kito miesto nelabai orientuojasi ir ne į tą eilę pataikė, jokių problemų nėra: pamirksėjai ar kažkokį ženklą parodei ir tave įleis. Tad ta vairavimo kultūra panašesnė į vakarietišką.“

Važiuoja greičiau, bet kultūringesni
Pono Artūro teigimu, lyginant su kitais miestais, Šiauliuose labai jaučiasi vairavimo kultūros stoka: „Jei lyginsime su Vilniumi, čia iš tikrųjų mažiau dėmesio skiriama. Kiek teko pastebėti, Vilniuje važinėja greičiau ir neretai viršija tą leistiną vadinamą greitį, bet dėl perėjų ir vairuotojų mandagumo – jokių priekaištų. Kiti įpročiai tiesiog.“
Šiaulietis teigia negalintis atsistebėti Šiaulių vairuotojų elgesiu. Tai ypač aktualu, kai miesto gatvėse šlapia, o duobėse – ne tik vanduo, bet ir purvas. Vietoje solidarumo ir rūpestingo požiūrio į pėsčiuosius, neretas šiaulietis vairuotojas renkasi pramogą. Kaip teigia ponas Artūras, su tokiu malonumu kitas per balą pervažiuos – gal paklius kas netyčia, gal pavyks aptaškyti – pasižiūri, kad tokiam vairuotojui koks penkiasdešimt metų, bet prie vairo elgiasi kaip šešiolikinis.

Nekultūringi ir viešojo transporto vairuotojai
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose autobusų ar troleibusų vairuotojai paprastai kelyje labai mandagūs. Žinodami, jog kai kuriuose kelio ruožuose jų transporto priemonė stabdo eismą ir trukdo lengviesiems automobiliams, tokių transporto priemonių vairuotojai stengiasi laikytis arčiau kelkraščio. Pasitaiko, kad autobusų ar troleibusų vairuotojai atitinkamose kelio atkarpose parodo, jog nėra priešpriešinio eismo ir saugu juos lenkti.
Šiauliuose, deja, yra kitaip – net ir autobusų vairuotojai nėra mandagūs kelyje. „Jeigu, sakykim, autobusas važiuoja vienas, tai važiuoja tvarkingai, bet jeigu autobuso vairuotojas pamatė, kad kažkas jį bando lenkti, tai tuoj pasuks į gatvės vidurį, kad jo neapvažiuotų“, – komentuoja Artūras.
Kodėl?
Siekiant pakeisti šiauliečių vairavimo ypatumus, svarbu pasigilinti į priežastis, kodėl jie renkasi tokį vairavimo būdą. Artūras pasvarsto, jog galbūt Šiauliuose pernelyg lengvai įgyjama teisė vairuoti: „Aš manau, kad gal Šiauliuose per lengvai teises duoda, juk turėtų būti kažkokia gi praktika.“
Paklaustas apie tai, jog galbūt tai susiję su bendru išprusimu, pašnekovas atsako, jog nemano šiauliečius esant neišsilavinusius ir ieško kitų priežasčių: „Galbūt taip yra dėl to, jog šiauliečiai pakankamai jauni įsigyja automobilį, lyginant su jaunais žmonėmis, sakykime, Vilniuje. Sostinėje bendros išlaidos žmonių tikrai yra didesnės nei Šiauliuose – buto nuoma, maistas ir visa kita. Ir galbūt apie automobilį ten pradedama galvoti tada, kai jau kažką turi, nes mašina nėra pirmo būtinumo. O kadangi šiauliečių labai daug išvažiuoja į užsienį, ten užsidirba kokį pinigėlį, tai grįžę iškart įsigyja automobilį.“
Be ekonominių priežasčių, galbūt tai nulemia ir turistų stygius Šiaulių mieste. Juk kadangi Vilniuje, Rygoje ar Taline jų daugiau, vairuotojai ten yra atidesni, linkę praleisti pėsčiuosius ir labiau toleruoja mažus išsišokimus kelyje, kai stengiamasi persirikiuoti į kitą eilę ar pan. Tačiau ne turistai čia kalti – kol patys šiauliečiai netaps labiau sąmoningi, tol negalėsime pasigirti: mes vairuojame kultūringai.