Beveik visą pasaulį palietus pandemijai žmogaus psichologinė būsena tapo viena svarbiausių ir labiausiai aptarinėjamų temų. Didžiausiomis problemomis tapo atsiskyrimas nuo komandų, saviizoliacija, sumažėjusi naujų gyvų pažinčių galimybė ir žinoma trumpesnis ar ilgesnis užsidarymas tarp savo namų sienų. Kiekvienam, bent kiek susidūrusiam su šiais gyvenimo pokyčiais teko pažinti ir kitą savo vidinio pasaulio pusę. Be abejo, žmonėms, kurie gyveno balanse ir harmonijoje su savimi ir savo artimaisiais, šie metai buvo kur kas lengvesni ir pokyčius priimti nebuvo taip sudėtinga. Deja, didžiajai daliai šis laikotarpis tapo vienu dideliu pokyčiu, kuris pakeitė ir vis dar keičia požiūrį į mus supantį pasaulį.

Statistika vieningai rodo, jog pastarieji metai paskatino depresiją, vienišumo jausmą ir dideles pastangas pažinti save. Tai metas, kada likome patys su savimi ir neliko nieko kito, kaip tik domėtis savęs pažinimo technikomis, ieškoti gyvenimo mokyto (dar vadinamo koučerio), lepinti save meditacijomis, burtis į nuotolines psichologinio palaikymo grupes ar nerti į žmogaus psichologiją nagrinėjančias knygas. Pastarųjų pardavimai išaugo labiausiai iš visų kategorijų ir tai tik parodo, kad žmogus ieško būdų kaip pasijusti geriau kiekvienoje gyvenimo situacijoje.

Pandemija vienišiems žmonėms atvėrė gyvenimo žaizdas

Kas galėjo pagalvoti, jog ieškoti gyvenimo meilės gali būti taip sudėtinga? Sparčiai kuriasi pažinčių portalai ir įvairios programėlės, o sutikti mylimąjį mėgstamoje veikloje tapo praktiškai neįmanoma. Viena gera draugė, kuri likus keliems mėnesiams iki pandemijos nutraukė ryšius su ilgamečiu vaikinu, guodėsi, jog šis laikas ne tik neleido jai prasiblaškyti, bet dar ir parodė, jog būti vienai – jos gyvenimo didžiausia baimė. Pastarąjį dešimtmetį ji dirbo darbą, kuriame beprotiškai daug keliavo, mezgė kolegiškas pažintis tolimiausiose šalyse, atrasdavo save naujose vietose, ragaudavo įmantriausius patiekalus ir staiga grįžusi iš vienos iš kelionių užsidarė. Ne savo noru – dėl įtarimų turėjus sąlytį su sergančiu Covid-19 buvo viena iš pirmųjų, kuri patyrė saviizoliacijos pasekmes. Toli gyvenantys artimieji, per karjeros metus nutolę draugai ir keturios buto sienos. „Tokio jausmo, kai esi vienas su savimi ir negali net išeiti gryno oro įkvėpti – nelinkėčiau niekam, kas jo nėra patyręs. Nors kauk, nors šauk..“, - sakė ji.

Gerai, kuomet žmonės yra psichologiškai stiprūs ir apie tokius išgyvenimus atvirai dalinasi, nelaiko nuoskaudų ir skaudulio širdyje. Deja, ne visi turi su kuo pasidalinti savo patirtimis, o pažintys internete taip pat ne visuomet žada gražią ateitį. Anksčiau pažinčių programėlėje užsimezgusį ryšį galėdavai pasitikrinti nuėjęs į kavinę ar kino teatrą. O kai šalį buvo sukaustęs pats pandemijos įkarštis – beliko tęsti pokalbį virtualioje erdvėje ar kviestis mažai pažįstamą žmogų į savo saugiausią vietą – namus. Tam, dėl suprantamų priežasčių, ryžtasi ne kiekvienas. Be to, vaizdžiai save prisistatę žmonės, dažnai tikrovėje būna kur kas mažiau iškalbingi, atvirai prisipažįsta turintys ir kitus (santuokinius) ryšius arba neatskleidžia miglotos praeities. Tereikia tikėtis, kad vienišiems žmonėms nebebus taip sudėtinga, kai karantino apribojimai yra švelninami ir žmonės vėl gali išeiti patirti socialinio gyvenimo malonumų.

Psichologinės knygos gali tapti stipriu pagrindu po kojomis

Psichologai vieningai teigia, jog pajutus pirmuosius emocinius sunkumus, reikia nieko nelaukiant ieškoti pagalbos. Jei abejojate, jog jūsų būseną supras draugai ar šeimos nariai, visuomet galite ieškoti patikimo specialisto – psichologo, mentoriaus, gyvenimo konsultanto. Dar vienas būdas sau padėti – skaityti psichologinę literatūrą. Šio žanro knygos pastaraisiais metais ypatingai gerai perkamos, tereikia renkantis vadovautis rašytojo kompetencija ir, žinoma, rekomendacijomis. Svarbu paminėti, jog psichologinės knygos yra gana silpnai cenzūruojamos, todėl ne visos garantuoja ilgalaikius rezultatus. Vis dėl to, atkreipę dėmesį į knygą parašiusio žmogaus patirtį ir sukauptas žinias, tikrai galite rasti naudingų gyvenimiškų patarimų.

Žmogaus psichologiją nagrinėjančios knygos dažnai būna paremtos moksliniais tyrimais ir yra kur kas naudingesnės, nei gyva konsultacija su mažai patyrusiu koučingo specialistu. Todėl verta į jas investuoti, kuomet norisi pagilinti žinias ir atrasti sau tinkamas savianalizės ar motyvacijos technikas. Be to, žinant konsultacijų kainas, knygos gali tapti kur kas pigesne alternatyva. Populiariausios psichologinės knygos daugiausiai kalba apie vidinę motyvaciją, apie minčių valdymo galią ir emocijų pažinimą. Stebėtinai mažai suaugusių žmonių iš tikrųjų moka pažinti tikrąsias savo emocijas ir su jomis tvarkytis. Tam taip pat gali padėti knygos apie emocijų stebėjimą per kūno pojūčius. Džiugu, jog vis daugiau literatūros apie emocijas yra kuriama ir vaikams. Tai suteikia vilties, kad auganti karta bus kur kas labiau pasiruošusi gyvenimo paruoštiems iššūkiams ir savęs pažinimui.

Kaip gyvensime toliau?

Pandemija tikrai atvėrė pačias skaudžiausias emocines žmonių žaizdas. Vieniši žmonės pajuto tikros vienatvės skaudulius. Nesutarimų turėjusioms poroms nebėra kur pasislėpti nuo problemų priežasties ir tenka ieškoti specialistų pagalbos arba pasukti skirtingais keliais. Pandemijos pasekmes pajuto ir karjeristai, ir bedarbiai. Ši situacija palietė kiekvieną be išimties. Be abejo yra ir nuostabių pavyzdžių, kuomet karantino suvaržymai dar labiau suartino šeimas arba padėjo gimti originalioms verslo idėjoms. Bet tendencija viena – emociškai stabiliausiai šį laikotarpį išgyveno tie, kurie nieko nelaukdami sėmėsi įkvėpimo kokybiškoje literatūroje arba susirado patikimus užsiėmimus savo emocinei būklei stabilizuoti – nuotolines meditacijas, įvairius kursus ir mokymus, sporto treniruotes, virtualius pasimatymus bei vakarėlius su draugais.

Vienareikšmiškai, pastarųjų metų patirtis parodė, kad psichologine būkle turime rūpintis kasdien, tam, kad įvykus pokyčiams mūsų vidinė pusiausvyra išliktų stabili. Kaip teigia viena gerai žinoma meditacijų lektorė – tai laikas, kuomet arba atsispiri ir kyli į viršų arba grimsti žemyn, nes tiesiog tekėjimas pasroviui jau nebeegzistuoja. Be abejo šiandien matome, jog situacija tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje gerėja, vis dėlto niekada nežinome, kokie netikėtumai laukia rytoj. Todėl geriausia savimi pasirūpinti iš anksto ir užsitikrinti gyvenimą be gilios depresijos ir kitų moralinų pasekmių. Rūpinkimės savo emocine sveikata.

Į viršų