Įsigaliojus draudimui rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, vien tik Vilniuje dešimtys daugiabučių paskelbė, kad jų balkonuose ar atsidarius langą rūkyti draudžiama. Suvaržymai bei atšalę orai ne vieną rūkalių gali parginti rūkyti į namus, prie ventiliacijos angos. Veterinarijos gydytojai rūkančiuosius įspėja apie pavojus, kurį pasyvus rūkymas ir cigarečių degimo metu išsiskiriančios nuodingos medžiagos sukelia naminiams augintiniams.

Pasak Užupio veterinarijos klinikos veterinarijos gydytojos Julijos Kviecinskienės, augintiniams pavojingas bet koks pasyvus rūkymas – net ir kaimynas, rūkantis gretimame bute.

Tabako dūmai sukelia vėžį ir astmą
„Augintiniai, priversti namuose kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, gali susirgti tokiomis ligomis kaip nosies navikai, plaučių vėžys, astma, bronchitas, jiems kyla didesnė rizika išsivystyti limfomai, daug dažniau atsiranda alerginės reakcijos, dermatitai, akių ligos“, – įspėja veterinarijos gydytoja Julija Kviecinskienė.

Šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad ilgasnukiams šunims pasyvus rūkymas dažniau sukelia nosies ir sinusų vėžį, nes yra didesnis paviršiaus plotas, kur gali kauptis kancerogenai, o šunims su trumpesniais snukiais bei katėms didesnė tikimybė susirgti plaučių vėžiu ir astma.

Pavojų sukelia ne tik pasyvus rūkymas, bet ir nuodingos medžiagos, išsiskiriančios cigarečių degimo metu, kurios nusėda minkštuose balduose ir kilimuose bei pačiame gyvūno kailyje.

„Gyvūnui laižantis, kenksmingos dalelės patenka tiesiogiai į burnos ertmę bei yra įkvepiamos, pažeidžiamos burnos ertmės ląstelės. Tai ypač dažnai nutinka katėms, kadangi jos didelę dienos dalį laižo savo kailiuką. Kancerogeninės medžiagos gali patekti į virškinamąjį traktą, dirginti gleivinę. Tyrimai parodė, kad plokščiųjų ląstelių vėžio atsiradimas burnos ertmėje yra tiesiogiai susijęs su aplinkos sąlygomis — ar gyvūnas gyvena aplinkoje, kurioje rūkoma ar ne“, – pažymi J. Kviecinskienė.

Nuo dūmų kenčia ne tik šunys ir katės
Kalbant apie rūkymo žalą augintiniams, šeimininkai dažniausiai pagalvoja apie šunis ir kates, bet dėl pasyvaus rūkymo kenčia ir kiti augintiniai. Cigarečių dūmams ypač jautrūs paukščiai.

„Namuose auginamų paukščiai kvėpavimo sistemos organai itin jautrūs, todėl jie labai greitai suserga plaučių uždegimu, sinusų uždegimais, sutrinka vaisingumas, gali atsirasti odos alergija dėl sąlyčio su ant šeimininko odos nusėdusiomis kenksmingomis dalelėmis, jei jis nenusiplovė rankų po rūkymo“, – sako Užupio veterinarijos klinikos veterinarijos gydytoja.

Stiprios alerginės reakcijos kyla jautresnės odos augintiniams, beplaukiams gyvūnams: išsivysto kontaktinis dermatitas, gyvūnui niežti, jaučiamas diskomfortas, paukščiai dėl to gali pradėti pešioti savo plunksnas.

Graužikai taip pat labai kenčia nuo pasyvaus rūkymo. Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, pelėms pasireiškia plaučių emfizema, širdies problemos.

Galima sumažinti pasyvaus rūkymo žalą
Rūkantiems augintinių šeimininkams J. Kviecinskienė pataria plauti rankas po kiekvieno rūkymo, reguliariai valyti kilimus, augintinio guolius, naudoti garinius siurblius ar lygintuvus, rūkyti atvirose, gerai vėdinamose vietose.

Šeimininkai savo augintinius gali labiau apsaugoti vietoje įprastų cigarečių rinkdamiesi alternatyvius bedūmius tabako gaminius, galinčius sumažinti pasyvaus rūkymo keliamą žalą. Nors veterinarijos gydytoja šių produktų kol kas vertinti nesiryžta, nes, anot jos, dar nėra atlikta pakankamai tyrimų, įrodančių šių produktų poveikį, tačiau vis dėlto jie gali sumažinti aplinkiniams ir mūsų augintiniams daromą žalą, nes kaitinamajame tabake, elektroninėse cigaretėse nenaudojamas įprastinis degimas, todėl nėra degimo metu susidarančių kenksmingų medžiagų, dūmų.

Augintiniai gali apsinuodyti ne tik rūkalais
Valiklių ėsdinančios medžiagos gali paveikti pėdučių odą, sukelti dermatitus, žaizdeles.

„Atlikdami namų ruošos darbus, verčiau neleiskite gyvūnui sukiotis aplink, kol nebus nudžiūvę paviršiai. Turint augalų ar planuojant jų įsigyti rekomenduojama pasiskaityti, ar būtent tas augalas nėra kenksmingas turimam augintiniui, nes yra tokių augalų, kurių pakramčius, ar suėdus didesnį kiekį galima apsinuodyti, sukelti negrįžtamus organizmo sistemų pakitimus“, – įspėja J. Kviecinskienė.

Jeigu namuose ar aplinkoje yra nepageidaujamų „augintinių“ – pelių ir žiurkių, nuodus bei spąstus su jais reikia padėti taip, kad jokiais būdais nebūtų prieinama gyvūnams.

Taip pat labai svarbu, kad gyvūnai neprarytų įprastų ar elektroninių cigarečių turinio.

Pirmieji ženklai, kurie įspėja gyvūną apsinuodijus: susijaudinimas, padažnėjęs kvėpavimas, seilėjimasis, ašarojimas, vėmimas bei viduriavimas. Pastebėjus šiuos simptomus vertėtų paskambinti savo veterinarijos gydytojui.

Namuose – augintinis, kurį bučiuojame ir glostome: kokios grėsmės šeimininkų sveikatai?
Glaudus ryšys tarp žmonių ir augintinių gerina tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą, tačiau tuo pačiu gali lemti ir infekcinių bei parazitinių ligų pasireiškimą. Vaistininkė pataria, kaip išvengti šių ligų ir kaip gydytis jau susirgus.

„Visų pirma keturkojai su žmonėmis gali pasidalinti ne visai maloniais gyventojais – kirmėlėmis, apie kurių egzistavimą kartais net neįtariame. Šie parazitai suvartoja šeimininko maisto atsargas, vitaminus, blogina maisto medžiagų įsisavinimą ir tokiu būdu sukelia viso organizmo nusilpimą, silpnina imuninę sistemą, sukelia lėtinį nuovargį. Žmonės, turintys kirmėlių, dažniau ir sunkiau serga kitomis infekcijomis, lėčiau sveiksta“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė.

Pasak jos, šunys ir katės gali sukelti ir alergiją, o kliniškai alergija gali pasireikšti įvairiai – tai ne tik odos bėrimas, niežulys, čiaudėjimas, sloga, sausas kosulys, ašarojimas, bet ir kūno temperatūros pakilimas, pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmas, greitas nuovargis ir apetito sumažėjimas.

Kas išduoda, jog šeimininkas užsikrėtė nuo augintinio?
Vaistininkės teigimu, kad gyvūnas yra užsikrėtęs tam tikra parazitine liga, pavyzdžiui, toksokaroze, kurią sukelia migruojančios kirmėlių lervos, pastebėti yra sunku. Teigiama, kad toksokarozė yra dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių liga Lietuvoje. Žmogus tiesiogiai nuo šuns užsikrėsti negali, nes toksokarų kiaušinėliai, iš gyvūnų žarnyno patekę į aplinką, būtinai turi pereiti vystymosi etapą dirvožemyje, kad subręstų. Tačiau šunys gali pernešti kiaušinėlius, kurie ant jų kailio ar liežuvio patenka nuo užterštos aplinkos, pavyzdžiui, jiems voliojantis žolėje.

„Žmogus šia liga užsikrečia atsitiktinai – toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinamąjį traktą, todėl kad ir kaip mylėtume savo augintinius turime nepamiršti, kad po kontakto su augintiniu  turime plauti ir, jei įmanoma, dezinfekuoti rankas, neleisti laižyti veido, indų kuriuos naudojame, mat at šuns snukučio gali būti parazitų kiaušinėlių“, – tikina A. Budreckienė.

Dažniausiai šunys ir katės parazitus platina per išmatas. Žmogus gali užsikrėsti netgi tvarkydamas katės tualetą, nes į burną atsitiktinai gali patekti toksoplazmozės sukėlėjai, liečiant semtuvėlį ar kitus daiktus, kurie buvo užkrėsti katės ekskrementais. Šios ligos simptomai primena gripo.

„Užsikrėtusiam žmogui gali šiek tiek pakilti kūno temperatūra, kamuoti naktinis sausas kosulys, prasidėti alerginės reakcijos – visi šie simptomai gali netgi priminti koronaviruso infekcijos sukeliamus pojūčius“, – atkreipia dėmesį A. Budreckienė.

Turint kirminų, kitaip tariant, sergant helmintoze, anot vaistininkės, gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, atsirasti apetito pokyčiai, vėmimas, pykinimas, skausmas pilvo srityje, dujų kaupimasis žarnyne, viduriavimas, netgi galvos svaigimas, skausmas, padidėjęs jautrumas, gali pasidaryti sunku užmigti. Taip pat gali kilti alerginės reakcijos: perštėjimas, bronchų spazmai, odos bėrimas, dilgėlinė.

„Įtarus kirmėlines ligas, pirmiausia reikėtų atlikti išmatų mikroskopinius tyrimus. Taip pat verta atlikti ir bendrą kraujo kūnelių tyrimą“, – pataria ji.

Su keturkojais augantys vaikai yra sveikesni
Nereikia augintinių laikyti vien užkrato nešiotojais, sako A. Budreckienė, nes naminiai gyvūnai stiprina imuninę sistemą.

„Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimai parodė, kad naminius gyvūnus, ypač šunis, auginantys vaikai yra sveikesni nei gyvūnų neturintys. Su gyvūnais augę vaikai dažniau perserga infekcinėmis ligomis, todėl vyresniame amžiuje jie būna atsparesni ligoms. Įrodyta, kad su keturkojais gyvenantys vaikai lengviau bendrauja, o gyvūnai jiems padeda įveikti stresą ir įtampą“, – apie teigiamą gyvūnų įtaką pasakoja ji.

Vaistininkė priduria, kad naminiai gyvūnai yra puikūs klausytojai, mat šiais laikais daug žmonių jaučiasi neišklausyti, vieniši, o gyvūnas tai daro besąlygiškai, taip suteikdamas teigiamų emocijų.

„Negalite išbristi iš blogos nuotaikos liūno? Gal jums dažniau vertėtų išeiti į lauką,  pakvėpuoti grynu oru? Tai padėtų padaryti augintinis. Ar nepastebėjote, kokios laimingos būna jo akys, kai užsegate jam pavadėlį? Jei tik galite, išeikite į lauką, nes būtent dėl šviesos trūkumo daugybė žmonių kenčia nuo sezoninio emocinio sutrikimo, o pasikvietus į kompaniją augintinį dėmesys nuo problemų nukrypsta, galima pastebėti tai, ko įprastai nematome“, – akcentuoja A. Budreckienė.

Kaip gydytis nuo nemalonių augintinių „dovanėlių“?
Vaistų nuo kirminų, anot vaistininkės, nėra itin daug, o jų dozavimas priklauso nuo kirminų rūšies. Dažniausiai vartojami nereceptiniai vaistai, kuriuos galima įsigyti tablečių ar suspensijos pavidalu. Dozė parenkama atsižvelgiant į parazitų rūšį. Dažniausios vaistų nuo kirmėlių nepageidaujamos reakcijos – pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas. Vaistai nuo kirminų nėra rekomenduojami kūdikiams iki vienerių metų, nėščiosioms pirmojo trimestro metu, taip pat žindymo metu.

Nenorintiems vartoti vaistų A. Budreckienė taip pat siūlo ir natūralius būdus, kaip išsigydyti virškinimo sutrikimus, sukeltus kirmėlinių ligų.

„Galima pasiruošti natūralų antpilą naudojant pelyną, kitaip dar vadinamą kartųjį kietį. Į 150-200 ml verdančio vandens reikia įberti šaukštelį džiovintų kiečių, palaikyti 5-10 min ir nukošti. Gerti 3 kartus per dieną. Tačiau šio augalo preparatų turėtų vengti nėščiosios ir žindyvės, taip pat asmenys, vartojantys kraujo krešumą mažinančius preparatus. Moliūgų sėklomis nuo seno buvo naikinamos žarnyne gyvenančios kirmėlės. Per dieną reikėtų suvalgyti nuo 60-100g išlukštentų sėklų. Esant poreikiui, galima vartoti laisvinamuosius, pavyzdžiui, ricinos aliejų“, – natūralius gydymosi būdus rekomenduoja vaistininkė.

Vaistai nuo kirminų reikalingi ir augintiniams, ir šeimininkams
Pirmiausiai, pasak A. Budreckienės, reikėtų paisyti asmens higienos taisyklių – kruopščiai tekančiu vandeniu su muilu plauti rankas po kiekvieno kontakto su augintiniu, formuoti šį įprotį vaikams. Taip pat svarbu reguliariai maudyti gyvūnus, rūpintis jų švara.

„Jei namuose gyvena gyvūnas, kuris lankosi lauke, bet jam periodiškai neduodami vaistai nuo kirmėlių, tikimybė užsikrėsti jomis žmogui yra labai aukšta. Juk šuo uostinėja, tyrinėja kartais ir ne visai malonius dalykėlius – svetimus ekskrementus ar išmestą maistą, o šeimininkai turi artimą kontaktą su savo gyvūnu leisdami jam laižyti veidą, bučiuodami ir glostydami jį. Kad ir kaip norėtume negalime nuolat užtikrinti sterilios aplinkos, tad žmonėms, auginantiems gyvūnus,  siūlyčiau periodiškai vartoti vaistus nuo kirminų“, – tvirtina ji.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė taip pat pabrėžia reguliaraus naminių gyvūnų vedimo pas veterinarą svarbą. Juk gyvūnas – šeimos narys, tad profilaktinis apsilankymas pas veterinarą yra neatsiejamas reiškinys.