Šiaulių miestas kvies sugrįžti emigrantus. Ir ne tik šiauliečius. Šiam rimtam reikalui dalyvaus projekte „Tautieti, grįžk namo“. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Sitnikas spaudos konferencijoje aiškino, kad grįžtantiems į Šiaulius pirmiausia rūpi šeimos gerovė ir vienas iš klausimų – kur mokysis jų vaikai.

Grįžo 6 moksleiviai
Laikinai einantis Švietimo skyriaus vedėjo pareigas Rimas Marcinkus pranešė, kad iš užsienio grįžusių šeimų vaikai yra nukreipiami į bendrojo lavinimo mokyklas pagal gyvenamąją vietą. Tačiau kartais šeimos parsiveža iš svetimų šalių lietuviškai nekalbančių vaikų. Tokių šiuo metu mieste yra 6, dar 6 yra užsieniečių vaikai, nekalbantys lietuviškai.
R. Marcinkus informavo, kad yra galimybė tokiems vaikams vienerius metus lankyti išlyginamąją klasę „Santarvės“ mokykloje. Čia pusmetį mokoma tik lietuvių kalbos, kitą pusmetį – dar ir Lietuvos istorijos bei geografijos.

Skyriaus vadovas sakė, kad išlyginamosios klasės nėra populiarios, šiuo metu jų nelanko nė vienas vaikas. Tėvai mieliau renkasi bendrojo lavinimo klases. Patikrinus vaiko gebėjimus nustatoma, kokią klasę jis gali lankyti, tokiems vaikams sudaromas individualus ugdymo planas, o pagrindiniais lietuvių kalbos „mokytojais“ tampa bendraklasiai.  
R. Marcinkus sakė, kad šiuo metu miesto lopšelius-darželius lanko du lietuviškai nekalbantys vaikai – ukrainietis ir kinas.

Aukštesniųjų klasių vaikai Šiauliuose gali mokytis ir anglų kalba – Didždvario gimnazijos tarptautinio bakalaureato programoje. Besiruošiantys sugrįžti į Lietuvą gali  mokytis nuotoliniu būdu. Šalyje tokias ugdymo paslaugas teikia 3 mokyklos, viena iš jų – „Sandoros“ progimnazija Šiauliuose. Tiesa, poreikis mažėja. Jei anksčiau nuotoliniu būdu mokydavosi per 200 vaikų, tai šįmet – 135.

Būstas – bendra tvarka
Socialinių reikalų departamento direktorius Deividas Petrolevičius sakė, kad pasiūlyti paramą gali tik tiems grįžtantiems emigrantams, kuriems svetimose šalyse ne itin pasisekė.

Kaip ir kitiems miestiečiams, jiems siūloma stoti į bendrą eilę socialiniam būstui gauti (eilėje šiuo metu būsto laukia per 470 šeimų). Atitinkantiems tam tikrus gaunamų pajamų reikalavimus gali dengti dalį būsto nuomos. Jaunos šeimos turi galimybę tikėtis būsto kredito lengvatų.

Ieškos ambasadorių
Šiaulių savivaldybė sugrįžti emigrantus į miestą kvies per Lietuvos savivaldybių asociacijos sukurtą internetinę platformą „Globalūs Šiauliai“. Ją kuruos mero patarėjas Edmundas Baltramiejus Bilotas.

Kaip sakė patarėjas, ten bus „sudėtos“ miesto stipriosios pusės. Emigrantai galės rasti vienoje vietoje sukoncentruotą informaciją, aktualią užsienyje gyvenantiems lietuviams, bus galimybė jiems dalyvauti pokalbių forumuose, apklausose.
Paklaustas, ką atsakys tokiam interesantui, kuris pasiteiraus, kokias pagrindinės problemos yra sunkiai sprendžiamos Šiauliuose, atsakė: „Pačiame tinklalapyje, nežinau, ar teiksime silpnąsias puses. Dar bus diskusijų.“

Platforma bus aktyvi maždaug po 2 mėnesių. Patarėjas žadėjo, kad tai nebus antra Savivaldybės svetainė, informacija bus pateikta kitaip. Patirties semiasi ir iš Tauragės rajono savivaldybės, kuri tokį projektą įgyvendina nebe pirmus metus. Iš užsienio šalyse gyvenančių lietuvių Savivaldybė rinksis visuomeninius ambasadorius, kurie „neš“ savo bendruomenėms Šiaulių informaciją.

Skirtingi skyriai – skirtingi skaičiai
Spaudos konferencijos finale paaiškėjo, kad Savivaldybės atstovai nelabai žino, kokie skaičiai žmonių grįžta į Šiaulius ir kiek jų tikisi šios įstaigos pagalbos.

Bendrųjų reikalų skyriaus Aptarnavimo ir e. paslaugų poskyrio vedėja Diana Grigienė spaudos konferencijoje negalėjo pasakyti, kiek lietuvių iš svetimų šalių sugrįžo į Šiaulius.  Ne ką lengviau ir su išvykstančiais. Skirtingų Savivaldybės skyrių – skirtingi skaičiai. D. Grigienė informavo, kad 2017 m. išvyko į užsienį gerokai daugiau vaikų nei anksčiau. Jei 2014 m. išvykimą į užsienio šalis deklaruota 240 vaikų nuo gimimo iki 18 m., tai pernai – jau 380 vaikų. Dar 38 jaunuoliai išvyko vos baigę mokyklą.

Po spaudos konferencijos einantis Švietimo skyriaus vedėjo pareigas R. Marcinkus patikslino, kad kasmet, sulyginus Gyventojų registro ir Mokinių registro duomenis, pagal savivaldybes nurodoma, kiek ir 7–18 m. vaikų „neatėjo“ į švietimo įstaigas. Po Švietimo skyriaus ir švietimo įstaigų specialistų informacijos patikslinimo nustatomos priežastys, dėl kurių mokyklinio amžiaus vaikai nesimoko.

2017 m. spalio mėn. duomenimis, buvo 619 vaikų, kurie nepateko į miesto mokyklose besimokančių mokinių registrą. Iš jų, pagal mokyklų pateiktus duomenis, 309 vaikai mokyklose neliko dėl išvykimo į užsienį.  R. Marcinkus pranešė, kad to paties Mokinių registro duomenimis, 2017 m. į užsienį išvyko 120 vaikų, iš jų – 29 ikimokyklinukai.

Dienos pabaigoje gavome iš Savivaldybės duomenis, kad 2015 m. į Šiaulius gyventi parvyko 155 užsienio lietuviai, 2016 m. – 230 gyventojų, 2017 m. – 298 gyventojai. Tuo tarpu deklaravo išvykimą iš Lietuvos nuo 1144 Šiaulių gyventojų 2014 m. iki 2479 pernai. Populiariausia kryptis išlieka Jungtinė Karalystė, nors aktyvėja emigracija į Norvegiją, Vokietiją.

Savivaldybės atstovai spėja, kad 2017 m. deklaravusiųjų išvykimą skaičius išaugo dėl to, kad dalis jau seniau emigravusių lietuvių formalizavo savo išvykimą dėl „Sodros“ sankcijų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skolininkams. Gyventojų skolą – 5,7 mln. eurų „Sodra“ žadėjo išieškoti priverstiniu būdu – nurašyti nuo sąskaitų. Nuo praėjusių metų pagrindu sustabdyti prievolę mokėti PSD įmokas yra tik pateiktos gyvenamosios vietos deklaracijos, įrodančios, kad žmogus Lietuvoje nebegyvena.