Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė praneša, kad dienos centruose skiriami maždaug 27 euro centai vieno vaiko maitinimui, bet ir jų nėra. „Žmonių suaukoti pinigai senka akyse, o kad sąskaitose atsirastų daugiau aukų, nuolat reikia priminti“, – laiške sako direktorė. Pasak jos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vėlavo skelbti konkursą, tad sausį nebuvo, o ir vasarį bei kovą nebus jokių pinigų, net ir minėtųjų euro centų vaikų maitinimui. Tad šiuo metu dienos centrai veikia „iš paskutiniųjų“. Pasirodo, nieko čia vėlyvo, o tiesiog nusistovėjusi konkurso praktika. Pinigų vėlavimo situacija kartojasi kas trejus metus – būtent tokiam laikotarpiui rengiami vaikams ir jų šeimoms padedančių organizacijų projektai. Kai terminas baigiasi, projektai rašomi paskutinį metų mėnesį ir tik gerokai įsibėgėjus naujiems metams paaiškėja – gautas finansavimas ar ne.

Kas trejus metus situacija kartojasi
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kas trejus metus gruodžio mėnesį skelbia atrankos konkursą vaikų dienos centrų veiklų projektų finansavimui. Rezultatai paaiškėja vasario pabaigoje arba kovo pradžioje, tada jau skirstomos lėšos.

„Gelbėkit vaikus“ Šiaulių vaikų dienos centro direktorė Indrė Dambrauskienė pripažįsta pasigendanti užtikrintumo ir pastovumo, jog darbuotojai galėtų dirbti ir kad nereikėtų sukti galvų, kaip tuos kelis mėnesius išgyventi.

„Gelbėkit vaikus“ Šiaulių vaikų dienos centro vaiko maitinimui buvo skirta daugiau – 0,43 euro. Tačiau ir ši didesnė suma vis tiek yra maža. „Tai nedideli pinigai vaiko maitinimui, bet yra, kaip yra, pakeisti nieko negalime. Vaikų dienos centre valgome pavakarius, dauguma čia ateinančių vaikų mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Pavakariai – tai sumuštiniai, bandelės, arbata ar kakava. Litais buvo galima nupirkti daugiau, o atėjus eurui kainos šoktelėjo ir tiesiog verčiamės kaip galime, – sako I. Dambrauskienė. – Nuo susivėlinusių reikalų daugiau nukenčia patys darbuotojai. „Mūsų „Gelbėkit vaikus“ dienos centras niekada nėra neveikęs, dienos centro veikla yra nenutrūkstanti veikla. Vaikai nekalti, kad biudžetas yra nesureguliuotas. Mes dirbame ir tiesiog teikiame paslaugą kaip galima geriau.“

Pavyzdžiui, šiemet pačiai visuomeninei organizacijai „Gelbėkite vaikus“ teko pagelbėti šiam vaikų dienos centrui – buvo pervesta šiek tiek lėšų darbuotojams ir šiek tiek – vaikų maitinimui. Padėjo ir surinkti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Pasak centro vadovės, kiekvienam vadovui tenka galvoti ką daryti, kad vaikų dienos centro veikla nenutrūktų, būtų tęstinė, o vaikai gautų pagalbą. „Problema yra“, – reziumuoja I. Dambrauskienė.

„Gelbėkit vaikus“ Šiaulių vaikų dienos centrą šiuo metu lanko 20 vaikų iš 17 šeimų. Kitą dalį vaikų perima kiti dienos centrai, kurių Šiauliuose yra dar penki.

Sunku, bet gerokai pasukus galvą galima gyventi
Vaikų ir jaunimo klubo „Tarp savų“ vadovas Ramūnas Snarskis sako, kad laukti, kol paaiškės konkurso rezultatai, šiek tiek sunku – turi galvoti, kaip išgyventi, nes paslaugos ir visa kita kainuoja.

„Turime ieškoti variantų kaip išgyventi. O vaikų negali išmesti į gatvę – jie ateina kiekvieną dieną, kažką veikia, rengia renginių programas, ruošia pamokas“, – sako R. Snarskis. Vis dėlto, kol laukiama lėšų, padeda ne tik darbuotojų, bet ir pačių vaikų aktyvumas ir kūrybingumas – prasmingos ir naudingos veiklos jie sugalvoja nemažai. Taip pat praverčia bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis – sveikatos, aplinkosaugos, kultūros. Prie nenutrūkstamos veiklos prisideda savanoriai. Be to, naudojamasi proga, kai mieste vyksta tradiciniai renginiai, pilietinės akcijos – klube susikooperavę vaikai patraukia į juos aktyviai dalyvauti.

„Svarbiausia, kad jiems būtų įdomu, o jie ir patys organizuoja renginius. Taip pat bendradarbiaujame su Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriumi, kadangi svarbi ir motyvacija mokymuisi, vaikai skatinami rinktis profesijas, kurios suteiktų galimybę įsitvirtinti darbo rinkoje“, – sako R. Snarskis, pridurdamas, kad klube vyksta ir diskusijos medicinos, saugumo ir kitais vaikams ir jaunimui svarbiais klausimais.

Visuomenė, matyt, visur priprato laukti. Kam toks patogumas dirbant su vaikais, augančiais įvairių problemų turinčiose šeimose. Užtat abu vadovai sutinka – ant sparnų kelia paaugę arba suaugę kadaise centrus lankę vaikai, kurie nepaklydo, tapo stiprūs, savarankiški, atsakingi – geros patirties istorijų vadovai papasakotų daugybę.