Kaip žinia, prabanga šiandien yra siejama su kokybe, išskirtinumu, unikalumu ir, be abejo, kaina.

Lietuviško mados ženklo įkūrėja Elina Kulevičiūtė pasakoja apie prabangą detaliau ir prideda dar daugiau asociacijų: tai reiškia retumą, kruopštų darbą, tai yra paveldima, rafinuota, vienintelė, elitinė. Prabanga yra aristokratiška, ilgaamžiška, subtili, privilegijuota, parodanti žmogaus statusą.

Tad svarstoma, ar ji mus sujungia, ar visgi išskiria? Iš kur ji atsirado ir ką suteikia? Kurie prabangos ženklai mums yra savaime atpažįstami?

Senovėje prabanga buvo… mėsa
E. Kulevičiūtė sako, kad dar senovės Graikijos laikais prabangos objektu buvo laikoma mėsa, o žuvis buvo dar didesnis prabangos objektas.

„Mėsa buvo valgoma ir dalijama tik po aukojimo ceremonijų. Šios ceremonijos ir kartu mėsos valgymas sujungdavo visą graikų bendruomenę ir populiaciją. Tuo metu vienas didžiausių iš septynių graikijos išminčių Solonas sakė, kad tai būdas kontroliuoti visuomenę ir tokiu būdu joje sukurti harmoniją. Prabanga tapo politine propaganda – masė žmonių suteikdavo spaudimą turtingiesiems, kad invesutotų ne į save, o į miesto augimą, kūrimą ir inkfrastruktūrą. Prabanga buvo ir politinė, ir moralinė problema“, – sako E. Kulevičiūtė.

Be to, Graikijos valdžia anuomet buvo uždraudusi bet kokį savo statuso ar finansinės padėties eksponavimą.

Kitame žymiame mieste – Spartoje buvo įdiegtas dar griežtesnis prabangos tabu. Drabužiai privalėjo būti vienodi, sidabras ir auksas – uždrausti, o valiuta neturėjo jokios vertės, neegzistavo ir ekstravagantiški architektūros statiniai, o kapinių paminklai su graviruotais vardais buvo statomi tik tiems, kurie žūdavo kare.

„Asmenybė, kuri pakeitė prabangos pasaulį, buvo Liudvikas XIV, kitaip dar vadinamas karaliumi-Saule. Jis pavertė Versalio rūmus į parodomąjį šou – iki tol šie rūmai buvo niekuo neišskiriantis pastatas. Dabar gi Versalio rūmai yra mados, muzikos, meno, sodininkystės ir gastronomijos muziejus. Gavęs karaliaus statusą Liudvikas aristokratijai importavo prabangą – tai buvo mada iš Ispanijos, sienų dekoracijos iš Briuselio, nėrinai ir veidrodžiai iš Venecijos. Karalius Saulė buvo aukštosios mados iniciatorius, flirtavo su žiniasklaida ir žmonėmis. Ispanijoje tuo metu dominavo juoda spalva ir buvo konservatyvi dizaino atžvilgiu“, – pasakoja E. Kulevičiūtė.

Prancūzijoje mada kito, o Ispanijoje buvo stagnatiška.

Karalius nusprendė, kad prabanga yra privaloma ne šalies ekonominei situacijai, o būtinybė monarchijos prestižui ir išlikimui. Baldų, tekstilės, draubužių, juvelyrikos ir kitos industrijos buvo sukurtos būtent karaliaus Saulės, ir jis suteikė darbo aukščiausią kvalifikaciją turintiems profesionalams. Net ir finansų ministras yra pasakęs, kad Prancūzijoje mada yra tarsi akmens ir anglių kasyklos Ispanijoje.

Mados ištakos – Versalyje
Dabartiniame aukštosios mados pasaulyje vis dar naudojami tie patys tradiciniai įgūdžiai ir technikos, kurios buvo paveldėtos būtent iš XVII–XVIII a. karaliaus –Saulės sukurtų industrijų. Istorija parodo, kad visi šiuo metu egzistuojantys prabangos atributai gimė Prancūzijoje.

Industrinė revoliucija ir pramonės perversmas atnešė naujų vėjų. Išrastomis siuvimo mašinomis moterys galėjo pasisiūti sau rūbus ir taip tapti išskirtinėmis ir individualiomis. 1837 m. Prancūzijoje  įkurti mados namai Hermès pradeda gaminti baldus jodinėjimui. Tad viskas prasideda nuo žirgams skirtų pakinktų ir apynasrių dirbtuvių. Louis Vuitton vardo mados namai pradeda kelioninių lagaminų gamybą. Tuo metu kelionių populiarumas augo, kelionės buvo laikomos didžiule prabanga (šiandien beveik visi gali sau leisti keliauti į kitą šalį). Taigi pastarieji gamina naudingus ir praktiškus daiktus augančiai tendencijai – lagaminus su inovatyviu plokščiu dugnu ir drobės interjeru. Britanijos mados namai Burberry atidaro parduotuvę, kurioje parduodami lauko grabužiai, Chanel atidaro skrybelaičių saloną, Prada pradeda nuo audinių, aksesuarų, Salvatore Ferragamo  – klientams siūlo įsigyti batus.

Atsiranda galimybė iš pirmą kartą išleisto prekių katalogo prekes užsisakyti paštu. Šiandien dar egzistuoja prekių katalogai, tačiau dabar populiariausia apsiprekinti internetu.

„Kiekvienas prekės ženklas nuo kažko prasidėjo. Mados namai iš karto netapo labai aukštos klasės“, – pabrėžia lektorė.
Ji pasidalija keliais įspūdžiais, parsivežtais iš Londone vykusios parodos. Pasak jos, prabangos formomis tampa erdvės ir laiko troškimai, atsiradę dėl kultūrinių ir komunkacinių pokyčių visuomenėje. Dažniausiai kuriant prabangą neatsižvlegiama į praktiškumą, prioritetai teikiami nepaprastumui, būtinumui, vienetiškumui, privilegijai.

Dažnas prabangos objektas sujungia aukšto lygio inovacijas su pagarba amato tradicijoms. Taigi vienas iš eksponatų minėtoje parodoje buvo laikrodis „Space traveller“ sukurtas žymaus dr. Džodžo Daniels, pirmojo žmogaus, kuris turi 32 įgūdžius iš 34, kad galėtų vienas pats ir tik rankomis sukurti laikrodį. Per visą savo gyvenimą jis sukūrė iš viso 27 unikalius laikrodžius.

Antras vertas dėmesio eksponatas, E. Kulevičiūtės manymu, buvo irgi susietas su laiku. Laiką sau mes irgi vertiname kaip prabangą.

Šiandien mums yra sunku pasimesti, pasiklysti, nes mes esame nuolat sekami, net ir mūsų telefonai rodo, kur mes esame. Sprendimas, kuris buvo įtrauktas ekspozicijon, buvo įdomus tuo, kad jame kontempliuoja malonumas su pasimetimu, nors ir susideda iš labai paprastų elementų – tai kompasas, kuris neturi rodyklių, tušinukas, kuris neturi rašalo, ir laikrodis, kuris nerodo laiko. Trečias pavyzdys – eksponatas, kuriame labai atsakingai žvelgiama į atsakingą vartotojiškumą. Kinijos populiacija yra labai didelė, tad būtina susitelkti ir paraginti naudoti savo pačių turimus resursus, jei siekiama atsakingai žiūrėti į ateitį ir naudoti tai, ką mes dabar turime. Ekspozicijoje atsidūrė eksponatai, sukurti iš plaukų. Plaukai buvo sujungti ir sutvirtinti biosakuose, taip pagaminti buvo ne tik aksesuarai, bet ir baldai, šukos, dėžės...Šis projektas siūlė alternatyvą tropikų medienai ir ragams, kurių resursai yra pavojuje.

Penki prabangos ženklo elementai
Visus penkis elementus privalo turėti mados ženklai norint save pozioconuoti kaip prabangos ženklą.

Identitetas. Pavyzdžiui Chanel turi net šešis simoblius-totemus – tai juoda linija, raudona spalva, kamelijos, perlai, kviečiai ir laimingas skaičius penki.

Svarbus yra ir retumas – tai reiškia, jog paslaugas, objektus yra sunku gauti ir norint juos gauti reikia įdėti pastangų – keliauti, ieškoti. „Tai ekskliuzyvinis objektas, kurį galima įsigyti tik tam tikrose vietose. Retumas taip pat apima ir meistriškumą, kuriuo naudotasi gaminant prabangos objektą“, – sako E. Kulevičiūtė.

Prabangos objektai yra perduodami iš kartos į kartą, tad nėra jokių dvejonių, jog svarbi yra kokybė. Vien išgirdus tam tikrus pavadinimus, šie iš karto asocijuojasi su aukšta kokybe, ilgaamžiškumu ir kitomis aukštos klasės vertybėmis. Tarkime Patek Philippe laikordžių gamintojas savo reklamose puikiai skleidžia žinią, kad jų laikrodžiai yra paveldimi.

„Šių laikrodžių tarsi niekada neturi, nes jie perduodami iš kartos į kartą. Tai reiškia ne tik aukščiausią kokybę, bet ir kartų vienybę. Kartos keičiasi, bet laikrodis išlieka su šeima ir gimine“, – sako E. Kulevičiūtė.

Kiekvienas prabangos objektas išsikiria savo atpažįstamu dizainu – mūsų akis nesunkiai pastebi, Kur yra Chanel rankinė, o kur – Burberry languotas švarkelis.

Be šių keturių elementų, net negalima svarstyti apie aukštą kainą. Jei bent vieno elemento nėra, tai ir aukšta kaina niekuomet nebus objektyvi ir adekvati.

Vienas iš pavyzdžių – Hermès rankinė, pavadinta Jame Birkin – žymiausios anglų aktorės, modelio ir rašytojos vardu.

„Šios rankinės negalima įsigyti bet kurioje parduotuvėje. Dar 2009-aisiais laukiančiųjų sąraše netgi  klientų, kurie norėjo įsigyti šią rankinę, sąrašas nusitęsė iki šešių metų. Ją gaminant naudojamos egzotinės odos ir medžiagos, o pagaminti trunka 48 val. Rankinė neturi matomų ir lengvai pastebimų ženklų ar logotipų, bet tai globaliai atpažįstamas dizianas, automatiškai simbolizuojantis statusą“, – sako E. Kulevičiūtė.