Vanda Jurevičiūtė-Kavaliauskienė visada sugebėjo džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Liudvikas RULINSKAS
Prieš metus lapkričio 27-ąją staiga ir netikėtai Anapilin išėjo gerai žinoma ne tik Šiauliuose, bet ir Lietuvoje, nusipelniusi provizorė, buvusi ilgametė Vyriausiosios farmacijos valdybos Šiaulių tarprajoninės kontoros valdytoja, Katinų muziejaus įkūrėja Vanda Jurevičiūtė-Kavaliauskienė.
Kalbant apie šią taurią asmenybę, norėtųsi priminti svarbiausius jos gyvenimo tarpsnius.
Gimė ji 1923 metų lapkričio 23-iąją Šiaulių apskrityje, Šiaulių valsčiuje, Šapnagių kaime Stasio Jurevičiaus, kuris dirbo provizoriumi ir chemijos mokytoju, ir namų šeimininkės Jadvygos Lastauskaitės-Jurevičienės šeimoje. Šioje šeimoje išaugo dvi dukros ir du sūnūs: Vanda tapo provizore, Aldona – gydytoja, Algirdas ir Vytautas – inžinieriais statybininkais.
Vanda Jurevičiūtė 1941 metais, baigusi Šiaulių mergaičių gimnaziją, iš karto pradėjo dirbti vienoje iš Šiaulių miesto vaistinių. 1951 metais ji eksternu baigė Kauno felčerių-akušerių mokyklos farmacijos skyrių, kur įgijo jau provizoriaus padėjėjo diplomą, o 1958 metais ir Maskvos farmacijos institutą – tapo diplomuota provizore.
Vanda Jurevičiūtė-Kavaliauskienė, kaip minėta, savo darbinę veiklą pradėjo 1941 metais – dirbo provizoriaus padėjėjos, provizoriaus darbą įvairiose Šiaulių vaistinėse ir farmacijos įstaigose, nuo 1959 iki 1990 metų vadovavo Vyriausiosios farmacijos valdybos Šiaulių tarprajoninei kontorai ir už nuoširdų darbą buvo apdovanota garbės vardais ir pažymėjimo ženklais. Vanda Kavaliauskienė aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje tiek Šiaulių mieste, tiek šalyje, reiškėsi kaip aktyvi kraštotyrininkė.
Tapusi pensininke V. Kavaliauskienė pradėjo dirbti Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre, kur 1990 metų gegužės 17-ąją įkūrė Katinų muziejų iš savo per trisdešimt metų surinktų eksponatų. Vienintelis Lietuvoje ir trečiasis Europoje Katinų muziejus greitai tapo labai populiarus, gausiai lankomas ne tik šalies gyventojų, bet ir žinomas pasaulyje. Todėl 2010 metų spalį šis muziejus buvo pavadintas Vandos Kavaliauskienės vardu. Dabar jame yra daugiau kaip keturi tūkstančiai eksponatų.
Vanda Kavaliauskienė buvo tikra šiaulietė, visą gyvenimą praleidusi šiame mieste ir visas savo jėgas skyrusi Šiaulių gyventojams. Ji mylėjo žmones, savo profesiją ir Šiaulius, apie ką ir rašė savo neužbaigtoje knygoje „Ką šlama senas ąžuolas“.
