Švedijos bankai, išprovokavę kreditavimo pakilimą Baltijos šalyse, paliko vietos visuomenę skursti ir bankrutuoti, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai. Jų nuomone, jeigu nebūtų buvę kreditavimo pakilimo, tokio masto skurdo, koks dabar pastebimas šiose šalyse, nebūtų.

TVF ekonomistai Ana Gulbė (Anna Gulbe) ir Basas Bekeris (Bas Becker) rašo, kad Vakarų bankų plėtimasis į Rytų Europą lėmė dar didesnį nesubalansuotumą nei tas, kuris buvo užfiksuotas prieš krizę Azijoje 1997 metais.

Nors kreditavimo pakilimas ir palaikė sparčią ekonomikos plėtrą, po jos sekęs nuosmukis buvo toks didelis, kad vidutiniai ekonominės plėtros rodikliai 2003-2010 metais šalyse, išgyvenusiose kreditavimo pakilimą, buvo žemesni nei tose šalyse, kuriose toks pakilimas nebuvo užfiksuotas.

TVF darbiniame dokumente nurodoma, kad pagrindiniai dalyviai Baltijos šalių bankininkystės rinkoje buvo Švedijos bankai, tarp jų "Swedbank" ir SEB. Balkanuose kreditavimo pakilimą sukėlė Austrijos bankas "Erste Group", Italijos "UniCredit" ir Vokietijos "Raiffesen International".

Ekspertai rašo, kad tokios šalys kaip Čekija, Slovakija ir Lenkija nukentėjo daug mažiau, nes apribojo kapitalų srautus iš užsienio bankų, praneša rus.db.lv.

ELTA