Suomijos dienraštis "Helsingin Sanomat" sekmadienį išspausdintame straipsnyje su antrašte "Lenkija išeina iš niūraus Katynės miško šešėlio" rašo, jog galbūt po Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) lėktuvo katastrofos prie Smolensko rusai pagaliau sužinos, kad įvyko Katynėje prieš 70 metų.

Publikacijos autorius Juka Soisalonas-Soininenas (Jukka Soisalon-Soininen) pabrėžia, jog Stalinas turėjo priežasčių bijoti Lenkijos karininkų. Jis primena, kad 1920 metais Lenkija sulaikė "viesulą iš Rytų", kuris galėjo nusiaubti visą Europą.

Pasak apžvalgininko, L. Kačynskis buvo patriotas ir katalikas, siekęs, kad ES būtų krikščionybės vertybes išpažįstanti bendrija. Europos Sąjungoje jis buvo laikomas sunkiu partneriu, o Rusijoje - kurstytoju. "Europa jo nesuprato, Rusija apskritai nenorėjo suprasti", - pažymi straipsnio autorius. Pasak jo, prezidento L. Kačynskio šaknys buvo toje Lenkijoje, nuo kurios Vakarai nusigręžė Jaltoje, atiduodami ją į Sovietų Sąjungos rankas.

"Lenkija visada sėmėsi jėgų iš savo kankinių. Gal dabar lenkų aukų (prie Smolensko - PAP past.) dėka rusai pagaliau galės sužinoti, kas atsitiko Katynėje?" - klausia autorius.

Kitame tame pačiame numeryje išspausdintame straipsnyje "Helsingin Sanomat" rašo, jog Katynė galėjo tapti šventa vieta ir suomiams, jeigu Stalinui būtų pavykę nugalėti Suomiją per 1939-1940 metų žiemos karą. "Kai kuriomis žiniomis, jiems jau buvo paruošti vagonai", - pažymi laikraštis.

ELTA