Istorikė R. Baristaitė: „Kodėl tiek daug Šiauliuose karo metų kapinių? Todėl, kad per abu pasaulinius karus miestas buvo kovų epicentras, nes juk čia yra visi svarbiausi tranzitiniai keliai.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotoja, istorikė, paminklotvarkininkė, muziejininkė Roma Baristaitė tęsia pasakojimą apie Šiaulių kapines. Šįsyk ji pasakoja apie abiejų XX amžiaus karų karių, karo belaisvių kapines ir civilių Lietuvos gyventojų žudynių vietas.
- Kodėl tiek daug Šiauliuose karo metų kapinių? Todėl, kad per abu pasaulinius karus miestas buvo kovų epicentras, nes juk čia yra visi svarbiausi tranzitiniai keliai - geležinkelis ir plentai, ir t. t.
Pirmojo pasaulinio karo metais miestas buvo subombarduotas - sugriauta 65 procentai miesto pastatų. 1944 metų liepą Šiauliai vėl buvo sugriauti 80-85 proc., kai vokiečių kariuomenė buvo spaudžiama Kuršo link ir čia ištisai vyko mūšiai, kol liepos 27 dieną miestą užėmė sovietų kariuomenės 16-oji divizija, vadovaujama I. Bagramiano.
Miesto gatvėse vyko intensyvūs mūšiai, buvo daug žuvusių karių, kurie ir buvo laidojami žuvimo vietose. Todėl Šiauliuose ir apylinkėse yra tiek daug karių – tiek vokiečių, tiek sovietinių – kapinių. Prie karo aukų reikia priskirti ir belaisvių bei nužudytų civilių palaidojimo vietas. Tad yra net kelios kapinių kategorijos.
- Kiek Šiauliuose yra Pirmojo pasaulinio karo karių kapinių?
- Iš Pirmojo pasaulinio karo laikų Šiauliuose yra išlikusios ar žinomos tik dvejos karių kapinės. Vienos yra Lieporių gyvenvietėje – toje teritorijoje, kuri dar priklauso miestui. Šios kapinės, nors,berods, ir paženklintos, bet jau sunkiai beatsekamos pievoje, kur savo laiku dar mėtėsi tipinių antkapinių kryželių likučiai.
Lieporių kapinės yra laikomos Pirmajame pasauliniame kare žuvusių vokiečių kapinėmis. Tačiau kadangi yra tokia vokiečių tradicija - laidoti ne tik savus, bet ir žuvusių priešų karius, šiose kapinėse, kaip nustatyta, buvo palaidoti ir vokiečių, ir rusų kariai.
Kita Pirmojo pasaulinio karo metų palaidojimo vieta – Sukilėlių kalnelis. Taip jau susiklostė, kad 1915 metais čia pradėti laidoti vokiečių kariai ir, kaip minėta, Rusijos armijos kariai. Net yra išlikusių to meto atvirukų, kuriuose galima pamatyti, kad Sukilėlių kalnelyje buvo palaidoti žuvę vokiečių lakūnai. Jų kapai buvo kitokie nei kitų karių – su propeleriais ant antkapinių paminklų. Karo metu šios kapinės buvo aptvertos dekoratyvine tvorele. Po Pirmojo pasaulinio karo šie kapai buvo vis dar prižiūrimi galbūt Šiaulių vokiečių bendruomenės, o 1933-1935 metais kalnelyje statant Nepriklausomybės paminklą vokiečių karių kapinės buvo aptvertos nauja tvora ir jų centre pastatytas naujas bendras paminklas.
Beje, vokiečių kariai Sukilėlių kalnelyje buvo laidojami Antrojo pasaulinio karo metais. Todėl 1942-1943 metais šios kapinės buvo praplėstos.
Pokaryje vokiečių karių kapinės buvo sunaikintos, paminklai nugriauti ir išvežti, tad Šiauliuose mažai kas apie jas ir žinojo. Tik Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę šių kapinių tvarkymu užsiėmė Vokiečių karių kapų globos draugija, kuri tvarko ir prižiūri visuose karuose žuvusių tautiečių karių kapines. Ši draugija pagal tipinius projektus kapines Sukilėlių kalnelyje ir sutvarkė, o mūsų archeologai ten buvo iškasę kelis šurfus, kad nustatytų kapinaičių ribas.
Kiek Lieporių ir Sukilėlių kalnelio kapinėse buvo palaidota karių, nėra žinoma. Abejose nebuvo atlikta išsamių tyrinėjimų kasinėjimų metu, tik taip būtų buvę galima nustatyti žuvusiųjų asmenybes, nes vokiečiai laidodavo karius su atpažinimo žetono dalimi.
- Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui Šiauliuose ir apylinkėse žuvo nemažai Lietuvos karių ir savanorių.
- Lietuvos kariuomenės karių ir savanorių kapai Šiauliuose, manyčiau, yra atskira tema, kuri jau buvo šiek tiek nagrinėta pasakojime apie senąsias miesto kapines.
Tačiau norėčiau priminti, kad šiose kapinėse palaidoti Šiaulių karo komendantūros įgula ir 3-iojo pėstininkų pulko kariai, žuvę 1919 metų birželio 21 dieną per vokiečių užpuolimą, Nepriklausomybės kovų partizanai ir Lietuvos kariuomenės kariai šiauliečiai, žuvę kovose su bolševikais ir lenkais. Iš viso čia yra palaidoti 73 mūsų kariai – daugiausia eiliniai, o keli iš jų yra net nežinomi.
Lietuvos kariuomenės karių ir savanorių kapams senosiose kapinėse yra skirtas atskiras kvartalas, kuris 1994 metais buvo sutvarkytas pagal architekto R. Regeso parengtą darbo projektą.
- Ar per Antrąjį pasaulinį karą Šiauliuose pirmiausia atsirado karo belaisvių kapinės?
- Taip, ir jos pribloškia palaidotų žmonių skaičiais.
Pirmiausia sovietinių karo belaisvių kapinės atsirado Pramonės (ar Lazdynų) gatvėje, ant Karalbarzdžio kalnelio.
Čia buvo laidojami nuo 1941 metų pabaigos iki 1944 metų liepos belaisviai raudonarmiečiai, kurių dalis buvo kalinami netoli geležinkelio stoties, buvusioje Jacinevičiaus gatvėje, pastatytuose barakuose. Šie belaisviai buvo verčiami dirbti įvairiausius darbus geležinkelio stoties rajone. Kadangi sąlygos buvo itin prastos, jų daug mirdavo, tai patys belaisviai turėdavo mirusiuosius sukrauti į vežimus ir patys vietoj arklių juos nutempti iki kapinių duobės Karalbarzdyje. Palaikai buvo verčiami į bendras duobes vienas ant kito ir užkasami.
Frontui pasitraukus sudaryta valstybinė komisija fašistinių okupantų piktadarybėms 1944 metų lapkričio 14-ąją aktu užfiksavo, kad šitoje kalvoje septyniose duobėse palaidota 22 560 sovietinių karo belaisvių.
Ši palaidojimo vieta buvo sutvarkyta 1945-1947 metais – pastatytas lauko akmuo su užrašu, kas ten palaidota.
Antrosios karo belaisvių kapinės Vaidoto gatvėje atsirado 1942 metais, kai vokiečių kariuomenė buvusios nepriklausomos Lietuvos kariuomenės Vaidoto aštuntojo pulko sandėlių patalpose ir arklidėse įkūrė belaisvių lagerį, kuriame buvo laikomi įvairių tautybių atstovai – rusai, lenkai, lietuviai, prancūzai, latviai. Dėl pastarosios priežasties po karo jų kapinės ir buvo pavadintos Tautų draugystės kapinaitėmis.
Ir šiame lageryje belaisvių mirtingumas buvo didelis, tai mirusieji buvo laidojami čia pat įrengtose kapinėse. Kiek jose palaidota – nežinoma.
Pokaryje jomis rūpinosi milicija –įdarbindavo laikinai areštuotus asmenis suformuoti takus, ravėti, prižiūrėti antkapius, nes kai buvo pradėta formuoti Vaidoto gatvė, šios kapinaitės atsidūrė apie 1,3 metro gylio dauboje.
Yra Žemaitės ir Vaidoto gatvių kampe ir Antrojo pasaulinio karo vokiečių belaisvių kapinės. Likvidavus hitlerinę Kuršo grupuotę 1945 metų vasarą į Šiaulius buvo atgabenti vokiečiai belaisviai ir uždaryti tame pačiame lageryje.
Daug šių belaisvių mirė nuo išsekimo ir buvo laidojami visai šalia lagerio. Šios kapinaitės minėtos Vokiečių karių kapų draugijos irgi buvo sutvarkytos kartu su Sukilėlių kalnelio kapinėmis - ten pastatytos kelios grupelės antkapinių paminklų.
Beje, šie vokiečių belaisviai - jų dalis - statė paminklą tuometinėje Pergalės (dabar Prisikėlimo) aikštėje Kariui išvaduotojui.
Prie belaisvių kapinaičių reikėtų, ko gero, priskirti žudynių vietą Pročiūnuose, kur 1941-1944 metais buvo laidojami okupacinei vokiečių valdžiai prasikaltę asmenys. Daugelis jų dėl politinių, kriminalinių ar dar kitokių priežasčių buvo kalinami Šiaulių kalėjime, iš kur ir buvo vežami į Pročiūnus laidoti.
1944 metais spalio 29 dieną specialios komisijos buvo paskelbta, kad Pročiūnų kaimo miškelyje, septintajame kilometre nuo Šiaulių, apie 100 metrų nuo Šiaulių-Radviliškio vieškelio, kairėje, rastos aštuonios užkastos duobės, kuriose rasti 732 palaidoti sušaudyti žydai, lietuviai ir kitų tautybių atstovai - civiliai asmenys.
- O kiek yra Šiauliuose sovietinių karių kapinių?
- Irgi ne vienerios. Geriausiai visiems žinomos sovietinių karių kapinės yra Prisikėlimo aikštėje, prie Katedros. Čia palaidoti įvairių tautų buvusios Sovietų Sąjungos kariai, žuvę mūšiuose už Šiaulius ir jų apylinkes.
Tebevykstant mūšiams čia iš karto buvo laidojami žuvę Šiaulių gatvėse, kiti laidoti prie geležinkelio stoties, kitose žūties vietose. Tik po karo pastarųjų palaikai buvo perlaidoti į šias kapines, todėl antkapiuose įamžintos pavardės tik tų, kurių asmenybes pavyko nustatyti pagal rastus dokumentus. Kiek čia palaidota - tikslių žinių nėra.
Pagrindinis paminklas šiose kapinėse buvo pastatytas 1953 metais, o 1997 metais jos buvo rekonstruotos.
Dvejos sovietinių karių kapinės yra Ginkūnuose.
Jei nuo pagrindinio kelio į Joniškį pasuktume Ginkūnų link, tai kairėje keliuko pusėje pamatytume vienas dideles kapines. Jos užima 0,7 hektaro teritoriją, jų centrinėje dalyje trimis eilėmis yra pastatyti 69 antkapiai blokeliai, o centre – pagrindinis paminklas.
Šiose kapinėse 1945-1946 metais perlaidoti 972 žuvusių karių palaikai iš įvairių Šiaulių rajono vietovių: Kurbaičių, Lieporių, Kairių, Lingailių, Šapnagių, Vijolių, Aukštrakių, Amalių, Smiltinės, Kašliokių, Lukšių ir Bridų kaimų.
Kapinės buvo sutvarkytos 1949 metais, o pagrindinio paminklo autorius yra žinomas lietuvių skulptorius Robertas Antinis.
Beje, šios kapinės veikė ir sovietmečiu – jose yra palaidota Šiaulių karinės apygardos karių (dažniausiai – lakūnų), jei dėl kokių nors priežasčių jų palaikų nebuvo galima pervežti į gimtinę.
Kitos sovietinių karių kapinės yra Laisvamanių kapinių teritorijoje, vakarinėje dalyje. Čia 1945-1947 metais palaidoti 852 iš įvairių vietų suvežtų žuvusių karių palaikai.
Reikia pasakyti, kad nors šiauliečių požiūris į šias kapines – ypač sovietinių karių - buvo gana kontroversiškas, nes jos buvo suvokiamos kaip dalis sovietinės politinės sistemos, tačiau nugalėdavo, sakyčiau, žmogiškasis faktorius – pagarba mirusiems.
Daugelis turbūt puikiai dar prisimena, kiek būta diskusijų: ar prie Katedros esančias karių kapines iškeldinti kaip padaryta Joniškyje, ar palikti.
Kas iš to, jei būtų iškėlę– juk taip savo istorijos faktų nei būtume sunaikinę, nei galėję apsimesti, kad jų nebuvo. Juk reikia pasimokyti iš nepavykusių sovietmečio bandymų užbraukti tarpukario Lietuvos istoriją.
Rizikuoju būti nepopuliari, bet sakau: ačiū Dievui, kad kapinių nesunaikinome, neperkėlėme į kitą vietą – visus kapus privalome gerbti.

Ginkūnuose yra dvejos sovietinių karių kapinės: vienos – su skulptoriaus R. Antinio sukurtu paminklu, antrosios – Laisvamanių kapinių vakarinėje dalyje.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.