Nauja Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) analizė atskleidė, kad švaistymo mastai biudžetinėms organizacijoms perkant ryšio paslaugas nemažėja. Naujausiais VPT skaičiavimais, per pastaruosius metus dėl neefektyvių mobiliojo ryšio viešųjų pirkimų buvo prarasta mažiausiai 28,8 mln. litų biudžeto lėšų.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Plytniko teigimu, įstaigos neišnaudoja galimybių taupyti ryšio išlaidas, nors turi visas galimybes pasinaudoti Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) paslaugomis. Analizės duomenimis, įstaigos, pirkusios ryšį per CPO, už pokalbių minutę moka vidutiniškai 8 kartus mažiau (0,01 Lt už min.) nei tos organizacijos, kurios paslaugas pirko savarankiškai (0,08 Lt už min.).
VPT apskaičiavo, kad permokant už pokalbių minutes buvo iššvaistyta 17 mln. litų, už SMS žinutes - 3,5 mln. litų, dėl permokėjimo už prakalbamą mokestį valstybė prarado 2,7 mln. litų, už sujungimo mokestį - 0,2 mln. litų.
Pagal galiojančius teisės aktus, mobiliojo ryšio paslaugų pirkimą perkančiosios organizacijos turėtų skelbti rečiausiai kas trejus metus. Tačiau 50 organizacijų nurodė besinaudojančios mobiliojo ryšio paslaugomis pagal neterminuotas sutartis, 192 organizacijos neterminuotas sutartis sudarė su fiksuotojo ryšio tiekėjais. Yra ir tokių organizacijų, kurios sudaro terminuotą sutartį, bet vėliau ją pratęsia papildomais susitarimais su operatoriais.
Anot VPT direktoriaus, švaistymo mastai nemažės tol, kol įstaigos tokias tipines paslaugas kaip mobilusis ryšys pirks savarankiškai, užuot pasinaudojusios CPO pagalba.
"Bediskutuojant patys operatoriai pripažino, kad standartiniai mobiliojo ryšio pirkimai per CPO visiškai atitinka 90 proc. visų biudžetinių organizacijų poreikius. Tačiau per CPO įvykdoma vos apie šimtą ryšio pirkimų per metus, vadinasi, efektyviausiu būdu naujas sutartis su operatoriais sudaro vos 1-2 proc. visų įstaigų", - sakė Ž. Plytnikas.
Norint išgyvendinti lėšų švaistymą ryšio paslaugų srityje, būtina užtikrinti, kad padedant CPO sutartis su operatoriais kasmet atnaujintų apie 2 tūkst. perkančiųjų organizacijų, teigia VPT.
Eltos inf.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Plytniko teigimu, įstaigos neišnaudoja galimybių taupyti ryšio išlaidas, nors turi visas galimybes pasinaudoti Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) paslaugomis. Analizės duomenimis, įstaigos, pirkusios ryšį per CPO, už pokalbių minutę moka vidutiniškai 8 kartus mažiau (0,01 Lt už min.) nei tos organizacijos, kurios paslaugas pirko savarankiškai (0,08 Lt už min.).
VPT apskaičiavo, kad permokant už pokalbių minutes buvo iššvaistyta 17 mln. litų, už SMS žinutes - 3,5 mln. litų, dėl permokėjimo už prakalbamą mokestį valstybė prarado 2,7 mln. litų, už sujungimo mokestį - 0,2 mln. litų.
Pagal galiojančius teisės aktus, mobiliojo ryšio paslaugų pirkimą perkančiosios organizacijos turėtų skelbti rečiausiai kas trejus metus. Tačiau 50 organizacijų nurodė besinaudojančios mobiliojo ryšio paslaugomis pagal neterminuotas sutartis, 192 organizacijos neterminuotas sutartis sudarė su fiksuotojo ryšio tiekėjais. Yra ir tokių organizacijų, kurios sudaro terminuotą sutartį, bet vėliau ją pratęsia papildomais susitarimais su operatoriais.
Anot VPT direktoriaus, švaistymo mastai nemažės tol, kol įstaigos tokias tipines paslaugas kaip mobilusis ryšys pirks savarankiškai, užuot pasinaudojusios CPO pagalba.
"Bediskutuojant patys operatoriai pripažino, kad standartiniai mobiliojo ryšio pirkimai per CPO visiškai atitinka 90 proc. visų biudžetinių organizacijų poreikius. Tačiau per CPO įvykdoma vos apie šimtą ryšio pirkimų per metus, vadinasi, efektyviausiu būdu naujas sutartis su operatoriais sudaro vos 1-2 proc. visų įstaigų", - sakė Ž. Plytnikas.
Norint išgyvendinti lėšų švaistymą ryšio paslaugų srityje, būtina užtikrinti, kad padedant CPO sutartis su operatoriais kasmet atnaujintų apie 2 tūkst. perkančiųjų organizacijų, teigia VPT.
Eltos inf.
