Seimo dar prieš šventes priimtą Nevyriausybinių organizacijų (NVO) plėtros įstatymą patvirtino LR prezidentė Dalia Grybauskaitė. Oficialiai bandoma įteigti, kad šiuo teisės aktu apibrėžtas nevyriausybinių organizacijų statusas, bendradarbiavimas su valstybės institucijomis ir galimybės dalyvauti rengiant ir priimant sprendimus. Įstatymas buvo parengtas Prezidentės iniciatyva. Tačiau visuomenininkams kyla klausimas, ar tokiu įstatymu nėra bandoma aktyvius visuomenininkus pažaboti ir jų dėmesį nukreipti kita linkme.
Mindaugas LAURINAITIS
„Šalyje veikia per 10 000 nevyriausybinių organizacijų. Tai didelė pilietinė jėga, aktyviai padedanti spręsti šalies gyventojams opiausias problemas, tačiau iki šiol šalyje nebuvo nei vieno įstatymo, aiškiai reglamentuojančio NVO veiklą. Aiškesnis nevyriausybininkų statusas užtikrins iniciatyviems šalies žmonėms didesnes galimybes teikti švietimo, socialines ir kultūrines paslaugas bei leis svariau prisidėti prie visuomenei svarbių klausimų sprendimo“, - pranešime, kurį išplatino Prezidentūra, cituojama Prezidentė.
Įstatymu įtvirtinta, kokie juridiniai asmenys laikomi nevyriausybinėmis organizacijomis, reglamentuoti NVO ir valstybės bei savivaldybių bendradarbiavimo principai, jų dalyvavimas sprendimų rengimo ir priėmimo procese. Taip pat numatyta įsteigti kolegialias tarybas, kurios leis efektyviau vykdyti NVO politiką. Reglamentuojamas ir nevyriausybinių organizacijų duomenų bei dokumentų tvarkymas, kad Juridinių asmenų registras galėtų rinkti ir kaupti duomenis apie NVO.
Įstatymas turėtų paspartinti NVO plėtrą, prisidėti prie savanorystės, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės stiprinimo ir užtikrins didesnį viešųjų paslaugų efektyvumą. Daugelis Europos Sąjungos valstybių per pastaruosius metus priėmė teisės aktus, kuriais siekiama stiprinti valstybės ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą, skelbiama LR Prezidento kanceliarijos išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Visuomenininkams tokie aukščiausios valdžios pareiškimai atrodo kaip pasityčiojimas iš nevyriausybinių organizacijų bei aktyvių piliečių. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ kalbinti Šiaulių visuomenininkai sako, kad priėmus tokį įstatymą bandoma užimti aktyvius žmones visiškai kita linkme, kad šie nesidomėtų valdžios veiksmais, kitų įstatymų, kurie neretai būna naudingi tik keliems tautos išrinktiesiems, priėmimu. „Bandoma slopinti įvairias visuomenines iniciatyvas“, - mano Šiaulių visuomenininkai.
Jų nuomone, Šiaulių mieste yra susidariusi būtent tokia situacija. Pastaruoju metu kai kurie miesto mikrorajonų gyventojų bendruomenių aktyvistai nebeturi laiko pilietinėms iniciatyvoms. „Jie užsiėmę konkursų, pinigų, darbų skirstymu“, - teigia dienraščio kalbinti visuomenininkai.
