Šalies bankai klientams negalės skolinti daugiau nei 85 proc. įkeičiamo turto vertės, o mėnesinė asmens grąžinama paskola negalės viršyti 40 proc. jo mėnesio pajamų. Tai numatyta Lietuvos banko (LB) patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose.

LB įsitikinęs, kad nuostatai padės apsaugoti gyventojus nuo per sunkios finansinės naštos ir sumažinti finansų sistemos bei šalies ekonomikos sukrėtimų tikimybę.

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, tai dokumentas, kuris skirtas tiek bankams, tiek klientams, kadangi tai yra tiek atsakingo skolinimosi, tiek atsakingo skolinimo dokumentas. 

"Tai nėra rekomendacinio pobūdžio nuostatai, tai yra privalomo pobūdžio nuostatai. Pagal Lietuvos banko įstatymą, Lietuvos bankas turi teisę įtvirtinti ir reguliuoti sisteminę riziką. Tai yra susiję su normatyvų nustatymu bankų veiklai", - LB surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė jis.

Nuostatuose numatyta, kad paskolos turtui įsigyti ir įkeisto turto santykis negalės būti didesnis kaip 85 proc. įkeičiamo turto rinkos vertės arba kainos. Pritaikydami paskolos ir įkeisto turto santykį, bankai turės įvertinti valiutų riziką. Tam tikrais atvejais maksimalaus kredito dydžio ir įkeisto nekilnojamojo turto santykis galės būti didinamas iki 10 proc. punktų.

Griežtesni reikalavimai bus taikomi antram ir vėlesniems kreditams tam pačiam kredito gavėjui, paskoloms, suteikiamoms ne Europos erdvėje esančiam nekilnojamajam turtui įsigyti. 

Maksimalus kredito gavėjo mėnesinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos santykis negalės būti didesnis negu 40 proc. asmens tvarių disponuojamųjų mėnesio pajamų. Šis reikalavimas yra didesnis negu pastarųjų kelerių metų Lietuvos vidurkis (23-28 proc.), tačiau tikimasi, kad jis neleis suteikti labai rizikingų paskolų ir sumažins nemokių skolininkų. 

V. Vasiliauskas teigė, kad būtent dėl šio santykio dydžio kilo didžiausios diskusijos su komerciniais bankais, bet priimant sprendimą buvo remiamasi tarptautine praktika. 

Maksimali kredito trukmė negalės būti ilgesnė negu 40 metų. 

Be to, nuostatai įpareigoja bankus išsamiau ir atsakingiau supažindinti klientus su rizikomis imant paskolas. Pasak V. Vasiliausko, taip siekiama, kad vartotojas prieš priimdamas ilgalaikį ir jam labai svarbų finansinį įsipareigojimą būtų informuotas labiau negu yra dabar.

LB duomenimis, per ketverius metus būsto paskolų portfelis išaugo daugiau nei tris kartus. Jei dabar norimi įvesti nuostatai būtų buvę įvesti 2006 m., paskolų portfelis dabar būtų 8,6 proc. mažesnis. 

LB teigimu, ligšiolinė liberali kreditavimo sistema nulėmė spartų neveiksnių būsto paskolų augimą. Jei Atsakingojo skolinimo nuostatai būtų buvę priimti anksčiau, jie būtų pastebimai sumažinę nemokių gyventojų skaičių ir bankų nuostolius.

Pasak V. Vasiliausko, nuostatai yra orientuoti į ateitį, kad vėl neužliptume ant to pačio grėblio, ant kurio užlipo ir bankai, ir klientai tais gerais laikais.

"Išmokę krizės pamokas, šiuo metu daugelis bankų taiko griežtesnes sąlygas nei numatyta nuostatuose. Atsakingasis skolinimas turėtų pasitarnauti stabiliai, nuosekliai finansų sektoriaus ir būsto rinkos plėtrai, išvengiant neseniai matytų dramatiškų šokų. Subalansuota raida naudinga visiems rinkos dalyviams: kreditų gavėjams, bankams, nekilnojamojo turto projektų plėtotojams", - reziumavo jis.

Nuostatai įsigalioja nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Jie bus privalomi visoms šalyje veikiančioms kredito įstaigoms. Jie bus taikomi naujiems kreditams, teikiamiems fiziniams asmenims. Esant poreikiui skolinimo taisyklės gali būti koreguojamos. Pažeidusioms šias nuostatas kredito įstaigoms įstatymų nustatyta tvarka bus taikomos sankcijos.

Panašūs skolinimo principai yra Švedijoje, Danijoje ir kitose Europos šalyse. Juos rengiant buvo konsultuotasi su Europos Centriniu Banku, Lietuvos bankų ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijomis, kitais rinkos dalyviais.

Eltos inf.
 
Straipsnių peržiūros
94494478
Į viršų