Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė tyrimą apie Lietuvoje veikiančių bendruomeninių organizacijų ir bendruomeninių centrų paplitimą, veiklos pobūdį ir veiklos plėtojimo galimybes. Tyrimo pristatymo metu buvo ne tik suskaičiuota, kiek tokių organizacijų yra, kokiuose regionuose jų yra gausiausia ir kokioje srityje yra labiausiai specializuojamasi, bet ir pateiktos rekomendacijos, kaip skatinti šias organizacijas, gerinti jų veiklos kokybę.
Tyrimo metu užfiksuota daugiau kaip 1800 bendruomeninių organizacijų, registruota yra daugiau kaip 1000 religinių bendruomenių ir bendrijų statusą turinčių juridinių asmenų.
Daugiausia bendruomeninių organizacijų suskaičiuota kaimo vietovėse. Išsiskiria ir Panevėžio bei Alytaus apskritys - daugumoje šių apskričių savivaldybių 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau kaip 13 bendruomeninių organizacijų.
Didžiųjų miestų savivaldybėse apskaičiuotas mažiausias bendruomeninių organizacijų tankis: ne daugiau kaip keturios 10 tūkst. gyventojų, o neretai net nesiekia vienos bendruomeninės organizacijos 20 tūkst. gyventojų (Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybės).
Patalpomis geriau apsirūpinusios kaimo bendruomenės - jas turi daugiau kaip 80 proc., o iš miesto bendruomeninių organizacijų patalpas turi apie pusę.
Daugiausia organizacijų užsiima įvairių renginių ir švenčių organizavimu (76,7 proc.), gyvenamosios aplinkos tvarkymu (66,7 proc.).
Socialinių paslaugų, pagalbos bendruomenės nariams teikimą kaip vieną iš pagrindinių savo tikslų nurodo 25,7 proc. bendruomeninių organizacijų, populiariausios paslaugos - maisto, reikalingų prekių pristatymas į namus ir pagalbos buityje, higienos paslaugos (10,3 proc. visų bendruomeninių organizacijų).
Bendruomeninėms organizacijoms socialinių paslaugų teikimas dažnai nėra prioritetinė veikla. Tai jos paaiškina finansavimo trūkumu (78,7 proc. bendruomeninių organizacijų), papildomų patalpų poreikiu (36,0 proc.). Svarbi priežastis ir asmenų, turinčių reikiamas kompetencijas bei žinias, trūkumas (31,7 proc.).
Tyrimo autoriai rekomenduoja palaikyti iniciatyvas stiprinant bendruomeninių organizacijų narių organizacinius ir administracinius gebėjimus, reikalingus teikiant paslaugas bendruomenės nariams bei ieškant ir naudojant prieinamų finansavimo šaltinių paramą. Siūloma siekti ir aktyvesnio bendruomenių vaidmens plėtojant socialines paslaugas, vietos verslus. Išnaudojant vietos potencialą, rekomenduota dažniau įgyvendinti tęstinius bendruomenių praktinių gebėjimų ugdymo projektus, kurių metu būtų užtikrinama nuolatinė mentorystė ir bendruomenės mokymasis realios veiklos pagrindu.
Be to, siūlyta ir supaprastinti nacionalinių, savivaldos, įvairių fondų paramos programų, administravimo reikalavimus - tai suteiktų galimybę daugiau bendruomeninių organizacijų, ypač neturinčių didelių žmogiškųjų išteklių, dalyvauti projektuose, gauti finansavimą.
Šios rekomendacijos buvo pristatytos ministerijoje susirinkusiems nevyriausybinių organizacijų, bendruomeninių ir valstybinių institucijų, atsakingų už šios srities skatinimą, atstovams.
Eltos inf.
