Kasmet skelbiamose stažuotojų atrankose į įvairias Europos Sąjungos institucijas Lietuvoje, Briuselyje, Liuksemburge ir kituose miestuose kandidatų iš Lietuvos nėra daug, nors jauniems žmonėms tai galimybė susipažinti su konkrečios institucijos veikimo principais, įgyti praktinių įgūdžių, praplėsti akiratį.

„Be to, dalis stažuočių yra apmokamos - stažuotojai gali gauti apie 1000 eurų per mėnesį. Kai gauname pareiškėjų į stažuotes sąrašus, pirmiausiai ieškome lietuviškų pavardžių. Dirbame komunikacijos srityje, tad mums svarbu, kad žmonės mokėtų lietuviškai. Tačiau pareiškėjų sąrašuose lietuviškų pavardžių labai mažai, tad lietuvaičiams norėčiau palinkėti drąsos“, - sako Europos Parlamento Informacijos biuro vadovė Daiva Jakaitė.
Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) direktoriaus patarėja Agnė Martikonienė juokaudama stažuotes lygina su gyvenimu kartu prieš susituokiant. „Atliekant stažuotę galima pasitikrinti savo suderinamumą su Europos Sąjungos institucijomis. Tai leidžia susidaryti nuomonę, ar darbas ES institucijose yra tas būdas, kaip žmogus norėtų keisti pasaulį, ar tai ta vieta, kurioje jis norėtų dirbti“, - pasakoja A. Martikonienė.
Pasak jos, stažuotės metu siekiama abipusės naudos. „Nesu girdėjusi baisių istorijų apie stažuotoją, kuris pastatomas prie kopijavimo aparato. Iš tikrųjų visi stengiasi stažuotojui duoti konkretų projektą, kad žmonės ir atneštų naudos organizacijai, ir gautų konkrečios patirties“, - priduria A. Martikonienė.
Atrankos į apmokamas stažuotes paprastai vyksta 2 kartus per metus. Pagrindiniai reikalavimai norintiems stažuotis - įgytas bakalauro laipsnis ir 2 oficialiųjų ES kalbų mokėjimas, viena iš jų turi būti anglų, prancūzų arba vokiečių. Neapmokamoms stažuotėms priimami ir universitetinę praktiką atliekantys studentai.

Pagal ELTA pranešimus parengė Ieva MAČIULYTĖ