Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - vadovybė sužinojo, kad šią vasarą slapčiomis išparduotas Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei ir kultūriniam paveldui priklausantis nekilnojamasis turtas Vilniaus senamiestyje. Paradoksas, bet per karus ir sovietmetį išlikusio turto Bažnyčia neteko būtent tada, kai visos Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenės ir pasaulio reformuotų bažnyčių dėmesys buvo nukreiptas į Biržus.
Kaip ELTA jau skelbė, birželio 24-osios vakarą, vykstant Lietuvos evangelikų reformatų Sinodui, pasamdytos privačios apsaugos firmos atstovai bandė užplombuoti Biržų evangelikų reformatų bažnyčios duris. Jie rėmėsi sutartimi su Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegija, kuriai neva vadovauja Dalia Liaukevičienė.
Bendruomenės nariai skubiai susirinko ir meldėsi, kad bažnyčia nebūtų uždaryta. Budėjimas dieną ir naktį tebesitęsia jau daugiau kaip 80 parų.
Biržų rajono apylinkės teismas tenkino Biržų evangelikų reformatų parapijos prašymą skirti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išspręstas pastato - maldos namų - nuosavybės klausimas.
Tikintieji apsaugojo Biržų evangelikų reformatų bažnyčią ir joje toliau vyksta iš anksto numatyti dvasiniai pataranavimai - sutuoktuvės, krikštynos, pirmosios Komunijos - Konfirmacijos šventė, vasaros kapinių šventės. Žmonės žino, kad reikia būti budriems, nes jau yra skaudžios patirties: Vilniuje, Pylimo gatvėje, esančios evangelikų reformatų bažnyčios pastatas taip pat buvo užrakintas motyvuojant tuo, kad čia bus atliekamas remontas. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo suspenduoto dvasininko Algimanto Kvedaravičiaus tarnystės nepripažįstanti Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenė liko už durų. Vilniaus evangelikai reformatai liko vieningi ir kartu su parapijos klebonu kun. Tomu Šernu rado laikiną prieglobstį Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur kiekvieną sekmadienį susitinka pamaldose.
Tuo metu, kai vieni meldėsi, kiti įgyvendino kitus planus. VĮ Registrų centro duomenimis, šią vasarą privatiems asmenims buvo parduoti butai, kurie atėjus Nepriklausomybei buvo sugrąžinti Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei. Šių metų birželio 27 dieną buvo parduoti Sinodo rūmai, esantys Pylimo 7, Vilnius. Pastato vidutinė rinkos vertė yra 1 424 000 Lt.
Tuo pačiu metu buvo išparduoti ir Vilniaus evangelikų reformatų parapijai sugrąžinti butai, esantys Pylimo gatvės 20-ajame name. Iš viso Pylimo gatvėje parduota daugiau kaip 10 butų.
Pasak Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinio superintendento, kunigo Tomo Šerno, paradoksalu, kad valstybės institucija - Teisingumo ministerija - yra įregistravusi du juridinius asmenis, kurie atstovauja tai pačiai Evangelikų reformatų bažnyčiai.
"Vieni nori išlaikyti per amžius išsaugotą bendruomenės turtą, kiti, remdamiesi sutartimis su įtartinos reputacijos fondų valdytojais, - ją išparduoti. Ši Bažnyčios vardu disponuojanti grupuotė šio turto neuždirbo, jis priklauso visiems evangelikams reformatams.
Valstybė mums tarpusavyje siūlo susitarti. Bandėme, ir ne vieną kartą, ne viens metus kalbėti bažnytinėmis priemonėmis. Buvo pradėtos net diskusijos tarpininkaujant tretiesiems asmenims, tačiau greitai jos būdavo nutraukiamos tų asmenų, kuriems viešumas ir bažnytinės teisės normos nėra parankios savo kėslams realizuoti", - Eltai sakė T. Šernas.
Jo teigimu, nors Šventajame rašte pasakyta, kad vidiniai bendruomenės reikalai negali būti sprendžiami viešai ir nebažnytinių institucijų, jei Bažnyčios vardu ima veikti jos neįgalioti asmenys, parceliuoja istorinį religinės bendruomenės paveldą, Bažnyčia privalo kreiptis į pasaulietines teisėtvarkos institucijas.
T. Šerno nuomone, valstybės atsiribojimas nuo sprendimų Bažnyčios atžvilgiu jau nebėra pateisinamas, kai iškyla valstybės ir Bažnyčios santykių problema. Valstybė yra atsakinga už šiuose santykiuose veikiančių asmenų teisėtumą, įstatymų taikymą bei nuosavybės saugumą. "Susidaro įspūdis, jog Lietuvos Respublika nepajėgi ar nenori nustatyti santykių su Lietuvos evangelikų reformatų kanoniškai teisėta vadovybe. Kaip atrodytų, jei Bažnyčios atstovai atsisakytų vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir nustotų pripažinti pagal ją išrinktą ar paskirtą teisėtą vadovybę? - retoriškai klausia T. Šernas.
"Deja, mūsų valstybė gerbia tik dideles bendruomenes, tokias, kurios turi sutartis su Vatikanu. O kitoms neskiriama pakankamai deramo dėmesio. Tačiau teisinėje valstybėje turi būti elgiamasi kitaip.
Mums siūloma susitarti, bet to padaryti nebeįmanoma su tais, kurie skuba išparduoti nuo amžių mūsų bendruomenei priklaususį turtą. Jau sulaukėme ir dar kartą kreipsimės į Pasaulio reformuotų bažnyčių unijos nares, mūsų partneres, kad jos valstybės lygiu į tai, kas vyksta, reaguotų diplomatiniais kanalais.
Neatmetame galimybės teisminėn atsakomybėn patraukti Lietuvos valstybės įgaliotas institucijas už neveikimą ar įstatymo nuostatų netaikymą", - Eltai sakė T. Šernas.
Eltos inf.
Kaip ELTA jau skelbė, birželio 24-osios vakarą, vykstant Lietuvos evangelikų reformatų Sinodui, pasamdytos privačios apsaugos firmos atstovai bandė užplombuoti Biržų evangelikų reformatų bažnyčios duris. Jie rėmėsi sutartimi su Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegija, kuriai neva vadovauja Dalia Liaukevičienė.
Bendruomenės nariai skubiai susirinko ir meldėsi, kad bažnyčia nebūtų uždaryta. Budėjimas dieną ir naktį tebesitęsia jau daugiau kaip 80 parų.
Biržų rajono apylinkės teismas tenkino Biržų evangelikų reformatų parapijos prašymą skirti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išspręstas pastato - maldos namų - nuosavybės klausimas.
Tikintieji apsaugojo Biržų evangelikų reformatų bažnyčią ir joje toliau vyksta iš anksto numatyti dvasiniai pataranavimai - sutuoktuvės, krikštynos, pirmosios Komunijos - Konfirmacijos šventė, vasaros kapinių šventės. Žmonės žino, kad reikia būti budriems, nes jau yra skaudžios patirties: Vilniuje, Pylimo gatvėje, esančios evangelikų reformatų bažnyčios pastatas taip pat buvo užrakintas motyvuojant tuo, kad čia bus atliekamas remontas. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo suspenduoto dvasininko Algimanto Kvedaravičiaus tarnystės nepripažįstanti Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenė liko už durų. Vilniaus evangelikai reformatai liko vieningi ir kartu su parapijos klebonu kun. Tomu Šernu rado laikiną prieglobstį Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur kiekvieną sekmadienį susitinka pamaldose.
Tuo metu, kai vieni meldėsi, kiti įgyvendino kitus planus. VĮ Registrų centro duomenimis, šią vasarą privatiems asmenims buvo parduoti butai, kurie atėjus Nepriklausomybei buvo sugrąžinti Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei. Šių metų birželio 27 dieną buvo parduoti Sinodo rūmai, esantys Pylimo 7, Vilnius. Pastato vidutinė rinkos vertė yra 1 424 000 Lt.
Tuo pačiu metu buvo išparduoti ir Vilniaus evangelikų reformatų parapijai sugrąžinti butai, esantys Pylimo gatvės 20-ajame name. Iš viso Pylimo gatvėje parduota daugiau kaip 10 butų.
Pasak Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinio superintendento, kunigo Tomo Šerno, paradoksalu, kad valstybės institucija - Teisingumo ministerija - yra įregistravusi du juridinius asmenis, kurie atstovauja tai pačiai Evangelikų reformatų bažnyčiai.
"Vieni nori išlaikyti per amžius išsaugotą bendruomenės turtą, kiti, remdamiesi sutartimis su įtartinos reputacijos fondų valdytojais, - ją išparduoti. Ši Bažnyčios vardu disponuojanti grupuotė šio turto neuždirbo, jis priklauso visiems evangelikams reformatams.
Valstybė mums tarpusavyje siūlo susitarti. Bandėme, ir ne vieną kartą, ne viens metus kalbėti bažnytinėmis priemonėmis. Buvo pradėtos net diskusijos tarpininkaujant tretiesiems asmenims, tačiau greitai jos būdavo nutraukiamos tų asmenų, kuriems viešumas ir bažnytinės teisės normos nėra parankios savo kėslams realizuoti", - Eltai sakė T. Šernas.
Jo teigimu, nors Šventajame rašte pasakyta, kad vidiniai bendruomenės reikalai negali būti sprendžiami viešai ir nebažnytinių institucijų, jei Bažnyčios vardu ima veikti jos neįgalioti asmenys, parceliuoja istorinį religinės bendruomenės paveldą, Bažnyčia privalo kreiptis į pasaulietines teisėtvarkos institucijas.
T. Šerno nuomone, valstybės atsiribojimas nuo sprendimų Bažnyčios atžvilgiu jau nebėra pateisinamas, kai iškyla valstybės ir Bažnyčios santykių problema. Valstybė yra atsakinga už šiuose santykiuose veikiančių asmenų teisėtumą, įstatymų taikymą bei nuosavybės saugumą. "Susidaro įspūdis, jog Lietuvos Respublika nepajėgi ar nenori nustatyti santykių su Lietuvos evangelikų reformatų kanoniškai teisėta vadovybe. Kaip atrodytų, jei Bažnyčios atstovai atsisakytų vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir nustotų pripažinti pagal ją išrinktą ar paskirtą teisėtą vadovybę? - retoriškai klausia T. Šernas.
"Deja, mūsų valstybė gerbia tik dideles bendruomenes, tokias, kurios turi sutartis su Vatikanu. O kitoms neskiriama pakankamai deramo dėmesio. Tačiau teisinėje valstybėje turi būti elgiamasi kitaip.
Mums siūloma susitarti, bet to padaryti nebeįmanoma su tais, kurie skuba išparduoti nuo amžių mūsų bendruomenei priklaususį turtą. Jau sulaukėme ir dar kartą kreipsimės į Pasaulio reformuotų bažnyčių unijos nares, mūsų partneres, kad jos valstybės lygiu į tai, kas vyksta, reaguotų diplomatiniais kanalais.
Neatmetame galimybės teisminėn atsakomybėn patraukti Lietuvos valstybės įgaliotas institucijas už neveikimą ar įstatymo nuostatų netaikymą", - Eltai sakė T. Šernas.
Eltos inf.



