Kadangi orai ne pavasariški, Lietuvoje susirūpinta sugrįžusių baltųjų gandrų likimu.
Redakcijos archyvo nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Orai šalyje dar toli gražu neprimena pavasario, tačiau per Velykas iš šiltųjų kraštų į Lietuvą sugrįžo pirmieji baltieji gandrai. Juos galima pamatyti pamaryje, prie Žuvinto, Ukmergės rajone, prie Vilniaus ir daugelyje kitų vietų. Aplinkos ministerijos specialistai sulaukia daug susirūpinusių gyventojų skambučių. Domimasi, kaip galima padėti gandrams, ar juos reikėtų lesinti, galbūt sugauti ir laikyti uždarius iki atšils orai, rašoma ministerijos pranešime.
Tačiau specialistai tvirtina, kad gandrai iš savo namų vietų nesitrauks net kęsdami šaltį ir alkį. Gandrus paimti ir laikyti nešildomoje patalpoje galima tik tada, jei paukščiai nusilptų. Tokiam gandrui, pasak specialistų, būtinas kibiras su vandeniu ir lesalas – virtos bulvės, kapota žalia mėsa, žuvis. Maisto neturi būti daug, nes perteklius paukščiui gali pakenkti. Būtina nepamiršti, kad gamtoje gandrai apetitu nesiskundžia ir gali suryti daug maisto, teigia specialistai.
„Gandrai sugrįžo į namus, todėl iš jų nesitrauks net kęsdami šaltį ir alkį. Jų gaudyti tikrai nereikia, nes taip paukščius tik baikštinsime. Kita vertus, tokia prievarta gniuždytų gandrus, pažeistų jų įpročius“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius.
Kilus abejonei dėl paukščio būklės, reikėtų, jog paukštį apžiūrėtų veterinarijos gydytojas. Sužeistus arba tikrai sergančius paukščius reikėtų perduoti Gyvūnų globėjų asociacijai. Ilgesniam laikui paimti galima tik sergančius, gamtoje negalinčius išgyventi gandrus. Gyventojų prašoma darže, dirvoje ar pievoje nuvalyti nuo sniego kuo didesnį plotą, padėti lesalo – virtų bulvių, mėsos gabaliukų, žuvies, tačiau nedaug, kad gandrui užtektų tik jėgoms palaikyti.