Seimo narė, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Regionų plėtros šešėlinė ministrė Agnė Bilotaitė mano, kad politiniame gyvenime nepakankamai skiriama dėmesio tokiai svarbiai sričiai kaip tolygi regionų plėtra, rašo ELTA. Jos nuomone, atotrūkis tarp didmiesčių, ypač Vilniaus, bei likusios Lietuvos dalies netrukus gali pasiekti kritinę ribą, todėl būtina imtis priemonių.
"Mūsų atliktoje analizėje aiškiai konstatuojama, kad esamos politikos ir taikomų priemonių nepakanka, todėl būtina viešai kelti šiuos klausimus ir inicijuoti diskusijas bei naujų priemonių taikymą", - teigė Seimo narė A. Bilotaitė, trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristačiusi Regioninės plėtros politikos gaires.
Pasak politikės, regionų plėtrai ir tolygiam vystymuisi iki šiol nebuvo skiriamas reikiamas dėmesys, ši sritis nebuvo įtraukta nė į vienos partijos programines nuostatas.
"Tolygiam visos šalies vystymuisi regionų plėtra yra ypač svarbi. Manau, kad pristatytos idėjos yra geros, todėl labai tikiuosi, kad vien todėl, kad iniciatyva kyla iš Tėvynės sąjungos, tai nebus kliūtis jas įgyvendinti", - pažymėjo parlamentarė A. Bilotaitė.
Zarasų rajono savivaldybės meras, ES Regionų komiteto vicepirmininkas Arnoldas Abramavičius sakė, kad esama savivaldybių biudžetų formavimo metodika nemotyvuoja savivaldybių, nes papildomai surinktus mokesčius savivaldybė grąžina į valstybės biudžetą ir taip savotiškai praranda galimybę panaudoti savo uždirbtas lėšas savo regionui.
Pasak mero, tokios viešos diskusijos yra labai svarbios savivaldybėms, kurios pačios galėtų daug aktyviau siūlyti priemones, gerinančias galimybes pritraukti Europos Sąjungos 2013-2020 m. struktūrinės paramos lėšas bei efektyviai jas panaudoti.
Regioninės plėtros gairėse siūloma kurti sistemą, pagal kurią savivaldybės būtų finansiškai motyvuojamos įgyvendinti projektus, kurie užtikrintų darbo vietų kūrimą, specifinių problemų sprendimą, priklausomai nuo savivaldybių veiklos specifikos ir poreikių. Regioninės plėtros gairių autoriai siūlo kuo greičiau atsisakyti kompensacinės regioninės politikos, nes per didelė Europos Sąjungos paramos koncentracija į infrastruktūros gerinimą daugeliu atveju nesukūrė pagrindo sėkmingesniam regionų ekonominiam vystymuisi.
"Turime daug gražių pavyzdžių, kai rajonuose buvo restauruojami dvarai ir kiti objektai, tačiau turistų pritraukimo strategijos niekas neanalizavo ir šia kryptimi mažai kas dirbo, - pristatydama analizę kalbėjo Seimo narė A. Bilotaitė. - Savivaldybės atnaujintas infrastruktūras išlaiko, tačiau neanalizuoja ir nepagalvoja, kaip tas atnaujintas infrastruktūras įdarbinti, kaip sukurti darbo vietas, kaip jas išlaikyti."
Regioninės plėtros politikos gairėse siūloma aktyvinti bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu ir su centrinės valdžios agentūromis, kurios savo ruožtu taip pat savo prioritetu turėtų laikyti būtent regionus, o ne didmiesčius. A. Bilotaitės nuomone, nuo 2020 m. būtina svarstyti galimybę mažinti regionų skaičių, juos koncentruojant ir paliekant penkis pagrindinius Lietuvos etninius regionus - Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją, Dzūkiją bei Mažąją Lietuvą. Parlamentarės teigimu, toks skirstymas ne tik geriau atspindėtų regionų etnokultūrinę ir istorinę patirtį, bet ir leistų daug geriau išnaudoti jų ekonominę skalę bei pasinaudoti Europos Sąjungos skiriama didesne parama.
