Seimas iki ketvirtadienio atidėjo patobulinto Šilumos ūkio įstatymo projekto svarstymą. Projektu siekiama riboti vertikalią integraciją komunalinių paslaugų sektoriuje, užtikrinti komunalinių paslaugų vartotojų daugiabučiuose namuose interesų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų sektoriuje,
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Ekonomikos komitetas pritarė pateikto Šilumos ūkio įstatymo pataisų projekto patobulinimui, numatant, kad teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą galėtų turėti tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai. Daugiabučių namų šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai prižiūrėtų nesudarydami atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Šiais prižiūrėtojais negalėtų būti šilumos tiekėjai ar su jais darbo ar verslo santykiais susiję asmenys.
Atsižvelgiant į mažąsias savivaldybes, Ekonomikos komitetas pritarė siūlymui, kad šis draudimas nebūtų taikomas gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendė kitaip. Šis draudimas nebūtų taikomas ir tais atvejais, kai atestuotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas yra fizinis asmuo, gyvenantis tame pastate.
Svarstymo posėdžių salėje metu Seimo nariai pritarė Darbo partijos frakcijos nariui Kęstučiui Daukšiui, kuris siūlė draudimo netaikyti, kai šilumos punktai nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo butų ir patalpų savininkams, nepriklausomai nuo gyvenvietės dydžio. Už tokį siūlymą balsavo 51, prieš - 11, susilaikė 37 Seimo nariai.
Atsižvelgiant į šį esminį sprendimą buvo nuspręsta projektą grąžinti Ekonomikos komitetui suderinti ir plenariniame posėdyje vėl svarstyti ketvirtadienį.
Eltos inf.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Ekonomikos komitetas pritarė pateikto Šilumos ūkio įstatymo pataisų projekto patobulinimui, numatant, kad teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą galėtų turėti tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai. Daugiabučių namų šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai prižiūrėtų nesudarydami atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Šiais prižiūrėtojais negalėtų būti šilumos tiekėjai ar su jais darbo ar verslo santykiais susiję asmenys.
Atsižvelgiant į mažąsias savivaldybes, Ekonomikos komitetas pritarė siūlymui, kad šis draudimas nebūtų taikomas gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendė kitaip. Šis draudimas nebūtų taikomas ir tais atvejais, kai atestuotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas yra fizinis asmuo, gyvenantis tame pastate.
Svarstymo posėdžių salėje metu Seimo nariai pritarė Darbo partijos frakcijos nariui Kęstučiui Daukšiui, kuris siūlė draudimo netaikyti, kai šilumos punktai nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo butų ir patalpų savininkams, nepriklausomai nuo gyvenvietės dydžio. Už tokį siūlymą balsavo 51, prieš - 11, susilaikė 37 Seimo nariai.
Atsižvelgiant į šį esminį sprendimą buvo nuspręsta projektą grąžinti Ekonomikos komitetui suderinti ir plenariniame posėdyje vėl svarstyti ketvirtadienį.
Eltos inf.
