Atlikusi pernai lapkričio mėnesio Vilniaus mieste suvartotos šilumos kiekio ir sąskaitų už jas tyrimą, Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) prie Energetikos ministerijos nustatė, kad išrašinėdama sąskaitas UAB "Vilniaus energija" nurodė ilgesnį, nei leistina, atsiskaitomąjį laikotarpį bei neteisingai formavo sąskaitas.
Kitos galimos pabrangusį šildymą gyventojams lėmusios aplinkybės, tarp jų ir galimai neteisėtas nuotolinių šildymo punktų valdymo įrenginių reguliavimas, tiriamos. VEI žada kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių gynimo tarnybą, Konkurencijos tarnybą ir Generalinę prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.
"Šilumos tiekėjas UAB "Vilniaus energija" išrašė sąskaitas už ilgesnį laikotarpį, nei tai leidžia norminiai teisės aktai. Sąskaitos buvo išrašytos už 32-33 dienas. Sąskaitose nurodydami skolą už kurą pažeidė taisyklėse nustatytą sąskaitų formą. Dėl šių pažeidimų VEI savo kompetencijos ribose priims administracinį sprendimą dėl šių faktų", - apibendrindamas tyrimo rezultatus kalbėjo VEI vadovas Rimgaudas Špokas.
Jo teigimu, padidėjusias šildymo kainas taip pat galėjo lemti per vėlai įvykdytas šilumos punktų perdavimas administratoriams ir galimas nuotolinis šilumos punktų valdymo įrenginių reguliavimas.
VEI tyrimu nustatyta, kad 67 proc. namų, kuriuose nuotolinio šildymo įrenginių administravimas buvo perduotas šilumos punktų administratoriams, šilumos suvartojimas nepakito arba sumažėjo. Tuo tarpu 60 proc. namų, kuriuose šilumos punktų nuotolinio reguliavimo įrangą toliau valdė šilumos tiekėjas ("Vilniaus energija"), šilumos suvartojimas išaugo.
"Pagal įsigaliojusį Energetikos įstatymą, neperdavus šilumos punktų nuotolinio reguliavimo sistemos kartu su priežiūra kyla abejonių, ar tinkamai įgyvendamas Šilumos ūkio įstatymas, t. y. ar šilumos tiekėjas atskiriamas nuo prižiūrėtojo. Tyrimo metu "Vilniaus energija" (VE) nepateikė faktinių įrodymų, patvirtinančių, kad nuotolinio valdymo sistema nenaudojama, išskyrus VE iniciatyva atlikto audito išvadą, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. nuotolinio reguliavimo įrenginių VE nevaldė", - kalbėjo R. Špokas.
Jo manymu, didesnes sąskaitas lėmė daugelis aplinkybių, tarp jų ir nustatyti pažeidimai, tačiau bene svarbiausia priežastis buvo per vėlai šilumos punktų administratoriams perduota gilumo punktų kontrolė. VEI žiniomis, spalio 20-30 dienomis VE perdavė 67 proc. (4441 iš 6624) šilumos punktų priežiūrą.
"Nebuvo arba ne visais atvejais buvo perduodama techninė dokumentacija, pagal kurią galima optimaliai reguliuoti šilumos punktų įrenginių darbą. Šilumos punktų perdavimas buvo įvykdytas jau prasidėjus šildymo sezonui, subjektai, kuriems buvo perduota šilumos punktų priežiūra, galėjo neturėti galimybės per tokį trumpą laiką užtikrinti tinkamą šilumos punktų priežiūrą", - žurnalistams teigė R. Špokas.
"Mes sakome, kad tai (netinkamas šilumos įrenginių reguliavimas - ELTA) galėjo turėti įtakos", - pridūrė VEI vadovas.
VEI nustatė, kad tam tikruose namuose šilumos suvartojimas lapkritį padidėjo iki 80 proc., tam tikruose namuose padidėjimas siekė net 200 proc.
Tyrimą inicijavusios Energetikos ministerijos atstovo energetikos viceministro Kęstučio Žilėno teigimu, kol nėra baigti visų aplinkybių tyrimai, negalima daryti skubotų išvadų, tačiau situacija Vilniaus energetikos ūkyje kelia įtarimų.
Ministerijos išsakyti nuogąstavimai pasitvirtino, faktas tikrai yra. Ministerija negali komentuoti, kadangi tyrimas yra tęsiamas, ir vienokios ar kitokios išvados bus galutinės. (...) Įvardinti pažeidimą yra sunkus darbas, gali ir nieko nebūti, bet kitu atveju įstatymas numato gana griežtą atsakomybę, iki 10 proc. metinių pajamų. (...) Teisės aktai, reguliuojantys energetikos sektoriaus veikimą, yra tie patys, ir 59 šalies savivaldybėse vartotojai gauna sąskaitas už faktus, sunaudotą šilumą, Vilniuje kažkodėl yra kitaip. Dabar tikslas - kad atsakingos institucijos išsiaiškintų, kaip yra", - sakė viceministras.
Eltos inf.
