Nepaisant aštrių diskusijų ir įvairių siūlytų datų, Lietuvoje pirmalaikių Seimo rinkimų nebus.

Taip nutarė Seimas, antradienį nepriėmęs tokio nutarimo projekto. Už šį dokumentą ypatingos skubos tvarka, kurią pasiūlė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, balsavo tik 50 Seimo narių, 24 buvo prieš, 25 parlamentarai susilaikė.

Kad pirmalaikių Seimo rinkimų idėja būtų įgyvendinta, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau yra paskelbusi eilinių Seimo rinkimų datą - jie vyks šių metų spalio 14 dieną.

Antradienį diskusijoje dalyvavę politikai siūlė pirmalaikius rinkimus rengti ir birželio 3 d., ir liepos 22-ąją. Tačiau nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų inicijavusiam parlamentarui Žilvinui Šilgaliui nepavyko įtikinti parlamentarų pasinaudoti istoriniu šansu ir visiems laikams paankstinti rinkimus.

Prieš pirmalaikius Seimo rinkimus pasisakęs Julius Veselka tame įžvelgė tik "užpakalių kaitaliojimą". Premjeras konservatorius Andrius Kubilius siūlė kompromisinį sprendimą - susieti pirmalaikius rinkimus su 2016 metų birželio 3 d.

"Jokių ypatingų prielaidų pirmalaikiams rinkimams nėra, reikia atsisakyti tokios demagogiškos idėjos", - kvietė Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Tuo tarpu "tvarkietis" Andrius Mazuronis mano, kad nebegalima būti tokioje "vegetacinėje, neįgaliojoje stadijoje, kurioje yra valdanti dauguma".

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės teigimu, Lietuvos situacija patvirtina, kad šitos daugumos valdymas yra neperspektyvus. "Proveržis yra tik į duobę, o visos permainos į blogą", - sakė ji.

Siūlymai vasarą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus parlamente atsirado kilus krizei tarp valdančiosios koalicijos partnerių.

Pagal įstatymą, eiliniai Seimo rinkimai Prezidentės dekretu skelbiami likus 6 mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Nuo Seimo rinkimų datos paskelbimo oficialiai prasideda Seimo rinkimų politinė kampanija.

Eltos inf.