Nors lašišų populiacija Lietuvoje atsigauna, gerai lašišų išteklių būklei palaikyti jų žvejyba turi būti ribojama. Todėl nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją. Dešimt litų kainuojančią vienos dienos ir 50 litų vertės mėnesines licencijas galima įsigyti regionų aplinkos apsaugos departamentuose. 

Ir mėnesio, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti tik vieną šlakį arba lašišą. Jūroje lašišas ir šlakius galima žvejoti be licencijos - pakanka leidimo mėgėjų žvejybai. Vidaus vandens telkiniuose verslinė lašišų ir šlakių žvejyba draudžiama ištisus metus.

Prasidėjus lašišinių žuvų nerštui - nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. bet kokia žvejyba draudžiama. Margųjų upėtakių ir šlakių nerštui apsaugoti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat draudžiama žvejyba 160 lašišinių upelių. 

Kaip teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, lašišų populiacijos stiprinimo darbai Lietuvos vandenyse vyksta gana sėkmingai. Prieš pradedant lašišų išteklių atkūrimo programą 1997 metais lašišų populiacijos buvo išlikusios tik Žeimenoje ir Neryje.

Šiuo metu jos atkurtos jau dvylikoje upių. Upėse taip pat labai pagausėjo tiek laukinių, tiek dirbtinai atkurtų lašišų. Lašišų rituolių Lietuvos upėse pagausėjo nuo 4 tūkstančių iki beveik 48 tūkstančių. Todėl, šių žuvų išteklius tyrinėjančių mokslininkų siūlymu, šiais metais lašiša buvo išbraukta iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo.

Eltos inf.
 
Straipsnių peržiūros
94378746
Į viršų