Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis, – dainuodavo mūsų senoliai. Tačiau pastarosiomis dienomis, Valstybės gynybos tarybai pranešus, kad ketinama grąžinti privalomąją karo tarnybą, tarp jaunuolių kilo didžiulė sumaištis. „Šiaulių naujienų“ kalbinti šiauliečiai pasiskirstė į dvi stovyklas. Vienų teigimu, šiuo metu eiti į kariuomenę – tas pats, kaip savo noru kišti galvą liūtui į nasrus, kiti įsitikinę, kad karo tarnyba būtų naudinga ir kiek sutvirtintų „ištižusį“ dabartinį jaunimą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Kasmet kvies apie 3,5 tūkstančio piliečių
Šią savaitę Valstybės gynimo taryba, įvertinusi geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes, nusprendė, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Esą būtina laikinai – penkerių metų laikotarpiui – atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą, 9 mėnesių laikotarpiui kasmet pakviečiant apie 3,5 tūkstančio šauktinio amžiaus Lietuvos piliečių. Tai sudaro 1,7 procento visų potencialių šauktinių.
Lietuvos kariuomenė taptų mišri – sudaryta iš profesionalų ir privalomosios karo tarnybos karių.
Mūsų regione panašaus dydžio valstybės taip pat naudoja mišriąją sistemą. Tai Suomija, Estija, Norvegija, Danija.
Tiesa, šiuos planus dar turi patvirtinti Seimas.
Lietuvai tai leis užbaigti visiškai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenę per 2015 – 2016 metus, per pusantrų metų suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių.

Eiti į kariuomenę – savižudybė
26-erių metų šiaulietis Šarūnas mano, kad šiuo metu atnaujinti privalomąją karo tarnybą – niekam tikusi mintis. „Jeigu būtų ramybės metas, manau, kad visi siūlytųsi net eiti į tą karo tarnybą. Tačiau dabar, kai rusas jau lipa ant kulnų, niekas nenori dėti galvos. Juk savaime suprantama, kad dabar ten būsime kviečiami tikrai ne tuo tikslu, kad mus išmokytų šaudyti. Eisi – būsi patrankų mėsa, ir viskas“, – sako skeptiškai šiuo klausimu nusiteikęs vyriškis ir tikina, kad netgi tuo atveju, jei mūsų kariuomenės pajėgos pagausės – tai bus tik penkios papildomos minutės nelygioje kovoje.
Šarūnas mano, kad kariuomenė iš tiesų šiek tiek sutvirtintų jaunuolius, pastarieji įgytų daugiau vyriškumo. Tačiau kita medalio pusė esą ryškesnė – jaunas žmogus būtų iškrapštomas iš įprasto savo gyvenimo. Girdi, baigtos studijos, įgytas pasitikėjimas darbo vietoje, viskas, ko pasiekei, – nuplauktų. Maža to, net devynis mėnesius būtum atskirtas nuo šeimos, kuriai nebegalėtum padėti finansiškai, nuo draugų, artimųjų. „Net jeigu būtų skirta valstybės finansinė parama, aš tikrai nesidžiaugčiau, jei mane pakviestų į kariuomenę. Žinoma, jei reikėtų, eičiau. Bet skaudu kovoti už valstybę, kuriai tu – tuščia vieta“, – teigė šiaulietis.

Dabartinė karta – lepšių ir lepūnėlių
Tuo metu panašaus amžiaus – 27-erių metų – šiaulietis Rokas yra kitos nuomonės. Mintis atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą, jo nuomone, sveikintina. „Dėl to, kad mūsų šalelė yra maža, vien tik su profesionalia armija tikrai neišsiverstume, jei kiltų koks konfliktas. Pažiūrėkite: kitos užsienio šalys – ta pati Norvegija, Suomija – irgi turi privalomą tarnybą. Ten net moteris šaukia, jei bedarbiai vyrai į kariuomenę neina“, – sakė jis.
Šiaulietis stebisi, kad šiuo metu dėl privalomosios karo tarnybos iškeltas toks ažiotažas. Esą anksčiau visi buvo kviečiami į armiją, niekas nebijodavo, tai būdavo norma. „Dabar yra lepšių ir lepūnėlių karta. Žinoma, priešinasi ne visi. O tie, kurie priešinasi, matyt, yra išlepinti, bijo, kad jiems kažkas nurodinės ir pan. Tačiau aš manau, kad kariuomenė išmoko disciplinos“, – teigė šiaulietis Rokas, pridurdamas, kad yra pasiruošęs, jeigu reikėtų prisijungti prie kariuomenės.

Armija – neįkainojama patirtis
Tuo metudar sovietinėje armijoje tarnavęs 44-erių metų šiaulietis Aleksandras teigia, kad šiuolaikinis jaunimas nelabai žino, kas yra drausmė, jis nesugeba suvaldyti savo jausmų, emocijų, priimti greitų, tačiau teisingų sprendimų. „Ir niekas kitas to tikriausiai neišmokys. Nebent gyvenimas arba armija“, – sakė jis.
Vyriškio nestebina, kad jaunimas skeptiškai vertina šią idėją, girdi, bet kokios naujovės mūsų visuomenėje nuolat susilaukia kritikos. Tačiau tai nereiškia, kad visos tos idėjos yra blogos. Jis pats dvejus armijos metus prisimena kaip įdomų gyvenimo nuotykį, kuris suteikė neįkainojamos patirties. Šiaulietis teigia, kad armijoje jaunuoliai būna žeminami, ir tikina, jog nei fizinio, nei psichologinio smurto patirti neteko. „Buvo, žinoma, tokia tvarka, kad ką tik atėjęs jaunimas turi dirbti tam tikrus darbus, pavyzdžiui, skusti bulves, sulygiuoti lovas ir pan. Bet tai nebuvo kažkoks žeminimas. Tau tiesiog tai priklauso pagal nerašytus įstatymus“, – teigė jis, pridurdamas, kad čia viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio.
Aleksandro teigimu, karo tarnyba išmokė ir daugiau neįkainojamų dalykų: įskiepijo pareigą mylėti tėvynę, elgtis su ginklais ir pan. „Aš didžiuojuosi, kad pats iš lėktuvo su parašiutu šokau, kad šaudžiau, skraidžiau... Niekada gyvenime daugiau gal su tuo nesusidursiu. Tai yra neįkainojama patirtis“, – teigė jis.
Aleksandras, kurio sūnui greitai sueis aštuoniolika metų, net neabejoja, kad atžalą į karo tarnybą tikrai išleistų. Esą tik pats jaunuolis kol kas tokią pareigą vertina skeptiškai ir juokais kuria planus, kaip tarnybos reikėtų išvengti. „Kalba dabar jauni žmonės, kad bijo mirti. Tačiau mirtis tave gali pasitikti ir einant per gatvę. Visur juk supa rizika. Na, žinoma, gal kažkiek ta rizika kariuomenėje ir padidėja. Bet kai kalbama, kad rusų reikia saugotis, tai aš manau, kad jeigu jau tie rusai sugalvos mus bombarduoti, tai tada, ar tu būsi apkasuose, ar sėdėsi savo troboje – vienodai rizikuosi savo gyvybe“, – baigdamas pokalbį sakė šiaulietis.