Valstybės vadovės kadencijos mediumo proga Prezidentės spaudos tarnyba pateikia duomenis, kurie iliustruoja nuveiktus darbus ir tai, ką valstybės vadovė mano esant svarbiausia.

Per pusantrų kadencijos metų šalies vadovė surengė 67 užsienio vizitus, priėmė 87 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovus ir aukštus pareigūnus. Surengtas 171 dvišalis susitikimas su užsienio šalių atstovais, iš jų - 66 susitikimai su prezidentais, 3 su monarchais, 25 su premjerais, priimti 51 šalies ambasadorių skiriamieji raštai, paskirti 23 Lietuvos ambasadoriai.

Prezidentė pasirašė 1038 įstatymus, 24 įstatymus grąžino Seimui pakartotinai svarstyti, inicijavo 121 teisės aktą, iš kurių 116 jau įgyvendinami.

D. Grybauskaitė paskyrė 32 valstybės institucijų vadovus arba jų pavaduotojus, paskirti 136 nauji teisėjai, pakeisti 14 teismų vadovai, atleisti 38 teisėjai, iš jų 10 - už teisėjo vardo pažeminimą.

Prezidentė 24 kartus lankėsi šalies regionuose, surengė 52 spaudos konferencijas Lietuvos žiniasklaidai, pasakė 121 kalbą, gavo 12483 piliečių ir juridinių asmenų laiškų.

Kaip vienas iš svarbiausių darbų įvardinamas politinės ir viešojo administravimo sistemos skaidrinimas: draudimas juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, maksimalios sumos, kuria fiziniai asmenys per rinkimus galės paremti savarankiškus politinės kampanijos dalyvius, sumažinimas, užtikrinimas, kad savivaldos rinkimuose galėtų dalyvauti nepartiniai kandidatai, specialiųjų tarnybų tikrinamų valstybės tarnautojų sąrašo išplėtimas, įteisinta sveikatos įstaigų vadovų kaita.

Įteisintas išplėstinis turto konfiskavimas, pailginti senaties terminai korupcinėms veikoms ir labai sunkiems nusikaltimams, prievolė viešinti ir su Viešųjų pirkimų tarnyba suderinti visus, net ir vidaus sandoriais ar neskelbiamų derybų būdu vykdomus pirkimus, padidintos piniginės baudos už ekonominius, finansinius ir kitus kriminalinius nusikaltimus, priimtos pataisos, garantuosiančios skaidresnę statybų leidimų išdavimo tvarką, padėjo sukurti naujus įrankius kovai su korupcija.

Ekonominio stabilumo užtikrinimą garantavo atkurtos sumažintos senatvės ir neįgalumo pensijos, Vyriausybės įpareigojimas numatyti jų kompensavimo mechanizmą, paskirta nauja Lietuvos banko vadovybė ir sugriežtinta finansinio sektoriaus kontrolė, priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, leidusios sumažinti kai kurių vaistų kainą, sustiprintos kainas, valstybės turto ir biudžeto panaudojimą kontroliuojančios institucijos - Valstybinė kainų ir energetikos komisija, Konkurencijos taryba, Valstybės kontrolė.

Svarbiais energetikos sektoriaus pertvarkos darbais Prezidentė laiko "Leo LT" likvidavimą, elektros biržos pradžią, suskystintųjų dujų terminalo, naujos Visagino atominės elektrinės, elektros jungčių su Švedija ir Lenkija įgyvendinimą, alternatyviosios energetikos plėtrą, šilumos ūkio demonopolizavimą.

Taip pat pažymimos permainos teisingumo ir saugumo srityje, šalies interesų gynimas per užsienio politiką.

Buvusi Lietuvos deleguota eurokomisarė D. Grybauskaitė šalies vadovės pareigas pradėjo eiti 2009 m. liepos 12 d.

Tą dieną per inauguracijos iškilmes naujoji valstybės vadovė prisiekė Seime, po to pagerbė valstybės įkūrėją karalių Mindaugą, padėdama gėlių prie jo paminklo, dalyvavo šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, stebėjo kariuomenės paradą, dalyvavo Prezidentūros perdavimo ceremonijoje.

D. Grybauskaitė pakeitė dvi kadencijas šaliai vadovavusį Prezidentą Valdą Adamkų.

Eltos inf.