Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai atlikus patikrinimą ir nustačius sumažintas žemės sklypų pardavimo kainas bei nuslėptas pajamas, gautas už parduotus nebaigtos statybos gyvenamuosius namus, kauniečių sutuoktinių porai priskaičiuota beveik 240 tūkst. litų mokesčių.

Kad pora pardavinėjo žemės sklypus, o už juos gautas pajamas deklaravo ne kaip pajamas iš individualios veiklos, bet kaip atsitiktinius pardavimus, mokesčių rinkėjai išsiaiškino išanalizavę fizinių asmenų deklaracijas. Po mokestinių patikrinimų paaiškėjo, jog sutuoktiniai vykdė prekybos nekilnojamuoju turtu individualią veiklą. Siekdami išvengti mokesčių, jie ne tik keletą kartų sumažino žemės sklypų pardavimo kainas, bet ir nedeklaravo bei nesumokėjo mokesčių nuo gautų pajamų už parduotus 10 nebaigtos statybos gyvenamųjų namų.

"Patikrinimo metu sutuoktiniai visos reikalingos informacijos dėl gautų pajamų nustatymo nepateikė, todėl mokėtini mokesčiai buvo apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Juos apskaičiuojant, taikytas ekonominių modelių vertinimo metodas, kai naudojamasi iš įvairių informacijos šaltinių gautais duomenimis. Nustatant žemės sklypų bei nebaigtų statybų turto vertę, vadovautasi Registrų centro duomenimis, pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytomis sumomis bei turto vertintojų nustatyta verte," - aiškino Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.

Mokesčių administratorius, siekdamas įrodyti nebaigtos statybos gyvenamųjų namų pardavimo faktą, nustatė, kad sutuoktiniai, įsigiję Kauno rajone daugiau nei 0,4 ha žemės, pakeitė jos tikslinę paskirtį į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai bei užsakė projektavimo darbus, padalindami ją sklypais. Savo vardu jie išsiėmė statybos leidimus, sudarė sutartis su dujų bendrove, rūpinosi elektros tinklų prijungimo prie operatoriaus tinklų techninėmis sąlygomis bei atliko kitus su statybomis susijusius veiksmus.

Tikrintojams įtarimą sukėlė ir tai, kad praėjus vos porai mėnesių po žemės sklypų pardavimo, beveik visi naujieji jų savininkai įteisino apie 70 - 80 proc. baigtumo statybas. Apklausus nekilnojamąjį turtą įsigijusius gyventojus, paaiškėjo, kad jie "neprisimena", t. y. negali nurodyti statybos darbus atlikusių asmenų pavardžių, už tuos darbus sumokėtų pinigų sumų, neturi ir statyboms panaudotų medžiagų įsigijimo dokumentų.

Deklaruota parduotų žemės sklypų kaina taip pat kėlė įtarimų, nes, Registrų centro duomenimis, šio nekilnojamojo turto vertė pardavimo metu galėjo būti apie 7 kartus didesnė. Be to, ir pačių žemės sklypus įsigijusių pirkėjų užsakytuose vertinimuose buvo nurodytos gerokai didesnės šio turto vertės.

 
Straipsnių peržiūros
94499009
Į viršų